Pradžia
Naujienos
Renginiai
Skelbimai
Žurnalas „Mano sodyba“
Klausk specialisto
Augalų katalogas
Sodo spalvų virtuvė
Atsisiųsk leidinį nemokamai

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2017 m. Nr. 10
Sodo spalvos
Plačiau »
2017 m. Nr. 77
Augalų pasaulis – Flioksai
Plačiau »
2017 m. Nr. 10
Mano sodyba
Plačiau »

Daržas

  Spausdinti

  Darbai darže rugpjūčio mėnesį

Pavasarį pradedame darbų maratoną daržuose, o štai rugpjūtis kone pats maloniausias, nes skiname, rauname ir mėgaujamės darbo vaisiais. Veiklos tikrai netrūksta! O vėlyvais vakarais ir naktimis pakelkime akis į dangų – juk krintančios žvaigždės pildo norus. Nuostabūs gamtos reiškiniai – puikus poilsis po dienos darbų.
Taigi, ką padaryti paskutinį vasaros mėnesį?
 
Augalų kaita darže

Rugpjūtį, nuėmus kai kurių daržovių derlių, atsiranda laisvos vietos, kurią tuoj pat užkariauja piktžolės. Kad taip nenutiktų, sėkite organinių medžiagų turtingus ar azotą kaupiančius augalus.
Pasėti rugiai netrukus sudygsta ir puošia daržą visą rudenį. Aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios yra geri sanitarai – naikina dirvoje esančius kai kurių ligų pradus. Stiprios šaknys gerai supurena ne tik armenį, bet ir podirvį.
Labai stiprios liemeninės lubinų šaknys įsiskverbia net į 2 m gylį ir iš ten ima sunkiai tirpstančias maisto medžiagas. Jų gumbelių bakterijos fiksuoja oro azotą geriau negu kiti ankštiniai augalai, o antžeminėje dalyje susikaupia daug azoto, baltymų. Lubinai apkasami, kai susidaro blizgančios ankštys. Tuomet juose yra daugiau sausųjų medžiagų ir dėl palankaus anglies bei azoto santykio lėčiau ardomos organinės medžiagos.
Žaliosioms trąšoms tinka žieminiai ir vasariniai rapsai, vikiai, raudonieji dobilai, gausiažiedės svidrės, avižos ar jų mišiniai su ankštiniais augalais. Sideratiniai augalai įterpiami į dirvą vėlai rudenį arba ankstyvą kitų metų pavasarį. Giliau kaip į 15–18 cm gylį jų užkasti nevertėtų, kad nesumažėtų žaliosios masės efektyvumas. Sideratiniai augalai ypač veiksmingi lengvose smėlio ar priesmėlio dirvose. Jų šaknys neleidžia vandeniui išplauti maisto medžiagų. Kasdami įterpkite ką tik nupjautos ar apvytusios vejos žolės, žirnių, pupų, pupelių, piktžolių. Nematodus naikina ir dirvą humusu praturtina serenčiai. Jų daigus galima sodinti ir tarp daugelio daržovių ar lysvėje, nuėmus ankstyvą derlių.

Pasibaigus uogų derliui...

*Išpjaukite derlių išauginusius aviečių stiebus.
*Gervuoges skinkite anksti rytą – geriau laikysis.
*Atlankomis pasidauginkite agrastų, serbentų, dekoratyvinių augalų.
*Nuėmę derlių, serbentus, agrastus ir avietes nupurkškite fungicidais nuo miltligės, šviesmargės, rūdžių ir kitų ligų. Jei išplito kenkėjai (erkės, gumbauodžiai), įmaišykite insekticido. Po 10–12 dienų nupurkškite pakartotinai. Tokiais pat preparatais nuskynę uogas nupurkškite ir avietyną.
*Mėnesio pradžioje profilaktiškai nupurkškite vynmedžius nuo tikrosios miltligės.
*Laistykite braškyną, jei sausa – ant senesnių kelmų susiformuos daugiau žiedinių pumpurų, o nauji daigai geriau įsišaknys.

Vaistinių ir prieskoninių augalų atsargų kaupimas

*Prisidžiovinkite dašių, mairūnų, bazilikų, mėtų ir kitų prieskoninių augalų.
*Prisirinkite krapų, kmynų, kalendrų, petražolių sėklų ir lapų.
*Prisikaskite ir prisidžiovinkite balinių ajerų, mėlynųjų palemonų bei pavasarinių raktažolių šaknų.
*Skinkite ir džiovinkite blindės, didžiųjų dilgėlių, plačialapių gysločių, saulėgrąžų, vaistinių šalavijų lapus.
*Praturtinkite vaistažolių krepšelį karčiųjų kiečių (pelynų), kraujažolių, trispalvių našlaičių, skėtinių širdažolių, triskiaučių lakišių žole, džiovintomis juodųjų serbentų, mėlynių, šermukšnių, juodauogių šeivamedžių uogomis, medetkų žiedais.
Geriausia vaistinius ir prieskoninius augalus džiovinti natūraliai, gerai vėdinamoje patalpoje ar ventiliuojant. Tada žaliavoje išliks didžiausias eterinių aliejų kiekis.

Šalnų nebijantys žalumynai

Salotinė sultenė – vienmetis augalas minkštais sultingais lapeliais, sudarančiais dailią skrotelę. Labai atsparus šalnoms, todėl jį galima auginti vėlai rudenį, kai kitos lapinės daržovės nušąla. Sultenės nereiklios auginimo sąlygoms, bet geriausiai veša lengvoje apydrėgnėje dirvoje. Salotoms tinka jauni lapeliai. Jie vartojami švieži, rečiau troškinti (kaip špinatai).
Sultenės sėjamos labai anksti pavasarį ir rudenį. Daigai pasirodo per 10–15 dienų. Svarbu, kad lysvės labai nekaitintų saulė (rugpjūčio pradžioje sultenes geriau sėti šviesiame pusšešėlyje) ir netrūktų drėgmės. Po mėnesio tankius daigus reikėtų praretinti arba persodinti.
Salotinės sultenės auginamos eilutėmis, po vieną kas 10–15 cm. Prigijusius daigus patartina palaistyti kompleksinėmis trąšomis – lapeliai bus vešlesni.
Šalnų jos nebijo, taigi iki sniego vis dar galima mėgautis šviežiais lapeliais. Tik –15 ºC šaltis augalus pražudo. Lapų skrotelės pjaunamos prie pat žemės, kad nesubyrėtų.

    Daugiau straipsnių
Jūsų komentaras :
Jūsų vardas*:
Komentaras (iki 1000 simbolių)*:
:) (laimingas) :D (super)
(hi) (paraudes) (fu) (kvailas)
(keista) :P :( (valio)
(nesamone) (masto) 8| (ok)
Apsaugos kodas*:
* - laukai turi būti užpildyti

Šiandien

  Spalio 19, ketvirtadienis.
  Saulė teka 07:56, leidžiasi 18:11.
  Mėnulis teka 06:57, leidžiasi 18:24.
  Mėnulis Svarstyklėse. Jaunatis 15:12
  Geisvilas, Kleopatra, Laura, Izaokas, Karina.
  Žiedų diena. Genėkite sergančius krūmus, medžius. Pasiruoškite žemės mišinių daigams, kuriuos auginsite pavasarį. Kalkinkite dirvą. Naikinkite patalpose gyvenančius vabzdžius. Augalų geriau nejudinkite.
  Kiškiai rudenį laukuose ir soduose – bus šalta žiema.

Apklausa

Ar užsisakytumėte elektroninę „Sodo spalvų” prenumeratos versiją?

 El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082