Pradžia
Naujienos
Renginiai
Skelbimai
Žurnalas „Mano sodyba“
Klausk specialisto
Augalų katalogas
Sodo spalvų virtuvė
Kas laimėjo „Schultz“ trąšas?
Sukimo antgalių komplektų laimėtojai

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2018 m. Nr. 4
Sodo spalvos
Plačiau »
2018 m. Nr. 4
Mano sodyba
Plačiau »
2018 m. Nr. 79
Augalų pasaulis – Sodo genėjimas
Plačiau »

Daržas

  Spausdinti

  Sideratai: kada ir ką sėti?

Sideratai, dar vadinami žaliosiomis trąšomis, patikimai saugo nuo ligų bei kenkėjų, daro teigiamą įtaką augalų, vaisių kokybei, sumažina temperatūrų svyravimus prie pat dirvos paviršiaus. Kada sideratus reikia sėti? Ir ką sėti naudingiausia?

Kada sėti?

Sideratus galima sėti anksti pavasarį, prieš daigų ir sodo kultūrų sodinimą, ir rudenį, nuėmus pagrindinių daržovių ir gėlių derlių.
Žaliąsias trąšas galima auginti kaip tarpines kultūras. Jos tinka kompostui, gaminamam iš įvairių augalinių liekanų ir ankštinių kultūrų antžeminės dalies. Technologija paprasta. Durpės, nukritę lapai ir spygliai arba smulkinti šiaudai paskleidžiami sklype. Paskui dedama susmulkintų sideratų (lubinų, žirnių ir kt.). Sluoksniai kaitaliojami, kol susidaro iki 1−1,5 m. Į kompostą beriama pelenų, fosforitmilčių. Po šešių mėnesių jis subręsta ir tinka naudoti.

Ką sėti?

Pupos. Tai puikus azoto šaltinis. Šie augalai geriau negu kiti ankštiniai auga sunkiose dirvose, ištveria neigiamą temperatūrą, todėl vietovėse, kur žiemos nešaltos, juos galima sėti kaip žiemkenčius. Tinka maišyti su 500 Internal Server Error

Internal Server Error

The server encountered an internal error or misconfiguration and was unable to complete your request.

Please contact the server administrator at webmaster@stat-counters.net to inform them of the time this error occurred, and the actions you performed just before this error.

More information about this error may be available in the server error log.

Additionally, a 500 Internal Server Error error was encountered while trying to use an ErrorDocument to handle the request.

vikiais ir dirviniais žirniais.
Vikiai. Žiemkenčiai vikiai papildo dirvą azotu, organinėmis medžiagomis. Sėjami rudenį, nuėmus pagrindines kultūras. Dažnai maišomi su kokiais nors varpiniais augalais – žiemkenčiais rugiais arba kviečiais.
Žirniai greitai auga ir sudaro daug žaliosios masės. Tai ištvermingi šalčiui augalai, kuriuos patartina sėti drauge su vikiais ir avižomis.
Garstyčios – labai populiarūs, plačiai paplitę augalai. Jos greitai sukaupia daug žaliosios masės, papildo dirvą organinėmis medžiagomis, fosforu ir siera. Garstyčias galima sėti bet kuriuo metu, kai tik atsilaisvina dirva, arba auginti tarp pagrindinių kultūrų. Optimali auginimo trukmė – 8–10 savaičių. Garstyčių pasėliai yra gera priemonė nuo spragšių lervų.
Grikiai greitai auga, papildo dirvą organinėmis medžiagomis, fosforu ir kaliu. Ypač patartina juos auginti sunkiose dirvose. Grikiai sėjami pavasarį, o į dirvą įterpiami vėlų rudenį.
Dobilus reikėtų auginti ne trumpiau kaip dvejus metus. Juos galima sėti vaismedžių sodo tarpueiliuose. Tinka baltieji, raudonieji.
Lubinai. Soduose auginami vienmečiai lubinai: mėlynieji (siauralapiai), geltonieji ir baltieji. Lubinai veiksmingi priemolyje, bet nemėgsta sunkių, molingų dirvų. Jų šaknyse gyvena mikroorganizmai, netirpius fosfatus paverčiantys prieinamais kultūriniams augalams. Žaliosios lubinų trąšos pagal maistingumą beveik prilygsta mėšlui.
Liucernos. Tai daugiamečiai ankštiniai augalai, papildantys dirvą organinėmis medžiagomis, azotu ir fosforu. Pavasarį jie įterpiami į dirvą arba nušienaujami iki žydėjimo.
Avižos papildo dirvą organinėmis medžiagomis ir kaliu. Dažniausiai jos maišomos su vikiais ir žirniais. Įterpiamos į dirvą iki žydėjimo.
Rapsai yra kopūstinių šeimos augalai. Jie papildo dirvą organinėmis medžiagomis, fosforu ir siera. Šie sideratai prastai auga mažai sukultūrintose, nedaug humuso turinčiose, rūgščiose dirvose. Jie nemėgsta smėlingų ir sunkių, įmirkstančių dirvų.
Valgomieji ridikai lengvai prisitaiko prie įvairių klimato sąlygų ir dirvų. Greitai susidaro daug šaknų ir lapų masės, leidžiančios sumažinti organinių ir azotinių trąšų, naudojamų dirvai tręšti, kiekį. Šie ridikai aktyviai naikina nematodus. Žalioji masė, susmulkinta kastuvu, į dirvą įterpiama vėlų rudenį.
Žiemkenčius rugius geriausia sėti prieš žiemą, įterpti pavasarį, kai užauga maždaug iki 60 cm aukščio. Jauni, švelnūs augalai greitai suyra ir papildo dirvą organinėmis medžiagomis, azotu ir kaliu. Rugiai išsausina, todėl sėjami ten, kur netrūksta drėgmės.
Facelijos labai greitai suformuoja daug žaliosios masės. Jie idealiai tinka sodams. Švelnūs lapai ir stiebai greitai suyra ir virsta geromis azotinėmis trąšomis.

    Daugiau straipsnių
Jūsų komentaras :
Jūsų vardas*:
Komentaras (iki 1000 simbolių)*:
:) (laimingas) :D (super)
(hi) (paraudes) (fu) (kvailas)
(keista) :P :( (valio)
(nesamone) (masto) 8| (ok)
Apsaugos kodas*:
* - laukai turi būti užpildyti

Šiandien

  Balandžio 19, ketvirtadienis.
  Saulė teka 06:07, leidžiasi 20:30.
  Mėnulis teka 08:22, leidžiasi .
  Mėnulis Dvyniuose, pilnėjantis, I ketvirtis. Jaunatis balandžio 16 d.
  Aistė, Eirimas, Laisvūnas, Leontina, Leonas, Simonas.
  Žiedų diena. KIRMINŲ DIENA. Galima skiepyti rožes, dekoratyvinius medelius, dauginti krūmus atlankomis. Apžiūrėkite gėles, kurių nepersodinote, jei žemės paviršius pasidengė balsvomis apnašomis (kalkių nuosėdos), šį sluoksnelį atsargiai suardykite pirštais. Šiek tiek užpilkite šviežios žemės. Netinkamas metas laistyti, tręšti, ravėti.
  Jei sliekai lenda iš žemės, bus lietaus.

Apklausa

Ar žurnale „Mano sodyba“ norėtumėte daugiau straipsnių, paremtų užsienio šalių patirtimi?

 El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082