Pradžia
Naujienos
Renginiai
Skelbimai
Žurnalas „Mano sodyba“
Klausk specialisto
Augalų katalogas
Sodo spalvų virtuvė

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2018 m. Nr. 82
Augalų pasaulis – Sodo ruošimas žiemai
Plačiau »
2018 m. Nr. 11
Sodo spalvos
Plačiau »
2018 m. Nr. 11
Mano sodyba
Plačiau »

Daržas

  Spausdinti

  Kokias trąšas rinktis, jei norime auginti ekologiškai? (I)


Vis dar gaji nuomonė, kad  ekologiškos gėrybės – niekuo netręštos gėrybės. Sugriauti šį mitą verta. Juolab kad neretai jis būna skeptiško požiūrio į ekologišką sodininkavimą priežastis: „Ką užauginsi niekuo netręšdamas?“ – dažnai skėstelima rankomis.
 

Ar tręšti būtina? Prisiminkime natūralų ciklą, kuriuo remiasi ekologinė žemdirbystė, taigi ir sodininkavimas: žmogus maitina žemę, žemė maitina augalus, augalai – žmogų. Pirmoji šio ciklo grandis žmogus maitina žemę ir atsako į klausimą apie tręšimo būtinumą. Visos ekologinės žemdirbystės idėjos grindžiamos paprasta taisykle: „Grąžink dirvožemiui gerokai daugiau organinių medžiagų, nei jis davė. Tuomet jis tau duos dar daugiau.“

Kuo vaišinsime dirvožemį?


Augalams augti būtinos įvairios maisto medžiagos. Makroelementų (azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio, sieros) jiems reikia daug. Mikroelementų (boro, cinko, geležies, mangano, silicio, vario) užtenka nedidelio kiekio. Pagrindinis šių maisto medžiagų šaltinis – dirvožemis. Kaip papildyti atsargas? Ką rinktis – organines ar sintetines mineralines trąšas?
Sintetinės mineralinės trąšos – greitas kelias prisotinti dirvą maisto medžiagomis. Bet... jos taip pat greitai išplaunamos ir lygiai taip pat greitai užteršia aplinką. Be to, naudojant šias trąšas, nyksta dirvos mikroorganizmų bioįvairovė. O štai organinės trąšos praturtina dirvožemį ne tik mikroorganizmais, bet ir visomis augalams reikalingomis maisto medžiagomis. Jos – natūralios kilmės, todėl nekenkia nei sveikatai, nei aplinkai. Apžvelkime svarbiausias.

Jo Didenybė kompostas

Apie komposto šlovę žino visi triūsiantys sode. Ekologiškai sodininkaujantiems žmonėms jis – gerovės pagrindas. Stebuklas, akivaizdžiai įrodantis, kad gamtoje niekas nenueina veltui. Maži mikrobai augalų ir gyvūnų kūnus paverčiami biriu organinių medžiagų mišiniu, užtikrinančiu žemės purumą ir ilgalaikį trąšumą. Į dirvožemį patekęs kompostas suyra, paskleisdamas pagrindines maisto medžiagas – azotą, fosforą, kalį ir mikroelementus. Tai natūrali trąša, kurios per daug nebūna nei dirvai, nei augalams. Tačiau tai – ne viskas! Dar labiau nei tręšimo nuopelnai, vertinamas komposto sugebėjimas atkurti dirvožemio struktūrą. Jis palengvina molingas dirvas, pagerina jų oro laidumą, o smėlingose – padeda sulaikyti drėgmę. Nualintoms dirvoms kompostas – tikras gyvybės eliksyras.

Kompostą pranoksta biohumusas

Jei kompostą vadina sodo auksu, tai jo giminaitis biohumusas dar vadinamas vermikompostu, gali pretenduoti ir į platinos titulą. Kas tai? Tai tas pats kompostas, tik gautas organines atliekas perdirbus sliekams. Kuo jis nepaprastas? Jame gausu makro- ir mikroelementų, vitaminų, antibiotikų, fermentų, 18 aminorūgščių bei naudingos mikrofloros. Ypač didelės vertės biohumusui suteikia huminės rūgštys.
Biohumusas – ekologiškai švari trąša, neleidžianti kauptis nitratams. Jame nėra piktžolių sėklų ir jis puikiai pagerina agrochemines, fizines ir biologines dirvos savybes. Teigiama, kad jis 10–15 kartų veiksmingesnis už kitas organines trąšas.
Sliekų pagamintas biohumusas dažniausiai naudojamas daržovėms auginti – 1 m2 užtenka 200–400 g biohumuso. Biohumusu taip pat gali būti tręšiami dekoratyviniai ir kambariniai augalai.

Mėšlas mėšlui nelygus

Gyvulių mėšlas, kaip ir kompostas, nuo seno žinomas ir plačiai naudojamas. Tai viena svarbiausių organinių trąšų. Ji ypač veiksminga mažai puveninguose, nualintuose dirvožemiuose, o organinių medžiagų turtingoms dirvoms naudinga mažiau.
Mėšlas labai pagerina dirvos struktūrą, praturtina ją mikroorganizmais bei maisto medžiagomis, skatina humuso susidarymą. Tačiau mėšlas mėšlui nelygus. Galvijų ir kiaulių išmatose gausu vandens, todėl mineralinių medžiagų mažiau nei sausose arklių ir avių išmatose. Azoto daugiausia avių mėšle, fosforo ir kalio – avių ir arklių mėšle, kalcio – avių ir galvijų mėšle. Kiaulių mėšlas azoto kiekiu lygiavertis galvijų mėšlui. Kalio kiekiu jis gerokai lenkia pastarąjį, o fosforo kiekiu atsilieka. Mėšlo vertė taip pat priklauso nuo gyvuliams naudoto kraiko rūšies ir kiekio. Jei kraikui naudoti šiaudai ar durpės, gaunama vertinga trąša, jei pjuvenos – mažiau vertinga.
Už gyvulių mėšlą maisto medžiagų turtingesnis paukščių mėšlas. Jis labai tinka papildomam augalų tręšimui –1 dalis paukščių mėšlo užpilama 15–20 dalių vandens. Tačiau taip paruoštų trąšų nereikėtų ilgai laikyti, nes iš jų sparčiai garuoja azotas.
Iš mėšlo greitai išgaruojantis azotas yra vienas trūkumų. Kiti – kvapas, kuris ne tik nemalonus, bet ir gana pavojingas dėl amoniako, sieros vandenilio, ligas sukeliančių mikrobų ir helmintų. Be to, mėšle gausu piktžolių sėklų, o pasigamina jis neretai iš pašarų, kurių auginimui buvo naudotos sintetinės cheminės medžiagos. Tokiu atveju, galima stipriai suabejoti, ar mėšlas – ekologiška trąša.



    Daugiau straipsnių
Jūsų komentaras :
Jūsų vardas*:
Komentaras (iki 1000 simbolių)*:
:) (laimingas) :D (super)
(hi) (paraudes) (fu) (kvailas)
(keista) :P :( (valio)
(nesamone) (masto) 8| (ok)
Apsaugos kodas*:
* - laukai turi būti užpildyti

Šiandien

  Lapkričio 19, pirmadienis.
  Saulė teka 07:57, leidžiasi 16:11.
  Mėnulis teka 15:15, leidžiasi 02:36.
  Mėnulis Avine, pilnėjantis, II ketvirtis.
  Dainotas, Matilda, Rimgaudė.
  Vaisių diena. Galima sėti, sodinti, rinkti derlių, šaldyti vaisius, daržoves, rinkti vaistinius augalus. Rinkite šaltalankių, šermukšnių vaisius. Sukausčius dirvą gruodui, pamulčiuokite svogūnines, kitas daugiametes gėles. Jei nepasodinote žieminių česnakų, kuo greičiau tai padarykite. Iš karto juos užpilkite 5–7 cm storio durpių, pjuvenų ar medžių lapų sluoksniu. Nepalanku tręšti, pradėti džiovinti vaisius, prieskonines žoleles.
  Jei rudenį gausūs rūkai ir medžiai šerkšnija – kiti metai bus geri.

Apklausa

Kada baltinate vaismedžių kamienus?

 El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082