Pradžia
Naujienos
Renginiai
Skelbimai
Žurnalas „Mano sodyba“
Klausk specialisto
Augalų katalogas
Sodo spalvų virtuvė

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2018 m. Nr. 7
Mano sodyba
Plačiau »
2018 m. Nr. 7
Sodo spalvos
Plačiau »
2018 m. Nr. 80
Augalų pasaulis – Moliūginės daržovės
Plačiau »

Daržas

  Spausdinti

  Fitoftorozė – pomidorų ir bulvių maras

Fitoftorozė – viena kenksmingiausių ir dažniausių pomidorų ligų. Jos sukėlėjas grybas Phytophtora infestans pažeidžia visus antžeminius augalo organus. Ant stiebų ir lapkočių atsiranda pailgų, kartais susiliejančių, o ant lapų – netaisyklingų pilkai rudų dėmių. Kai liga išplinta ant žiedynų, šie pajuoduoja ir nudžiūva.

Pomidorų maro plitimas

Fitoftorozės plitimas ir kenksmingumas priklauso nuo klimato ir oro sąlygų vegetacijos laikotarpiu. Pirmieji jos pasireiškimai ir vėlesni protrūkiai pastebimi, užėjus rūkams, ilgalaikiam lietui, krintant šaltoms ir gausioms rasoms, kai oro drėgnis didesnis nei 75 %, oro temperatūra 14–20 °C dieną, o naktį nukrinta iki 10 °C. Karšti ir sausi orai gali sulaikyti ar net pristabdyti ligos vystymąsi.
Paprastai fitoftorozė iš pradžių pasirodo ant ankstyvųjų bulvių lapų. Paskui, po 10–15 dienų, ji persimeta ant pomidorų, bet būna ir atvirkščiai. Infekcijos šaltinis gali būti peržiemojusios bulvės ir, jas nukasus, likusios augalinės liekanos, ant kurių lieka micelio arba sporų. Sukėlėjas plinta su lietaus lašais, per orą, prikibdamas prie darbo įrankių, avalynės, drabužių, pirštinių ir t. t.
Sąlygiškai atsparūs fitoftorozei yra ankstyvieji pomidorai arba jie „pabėga“ – vaisiai spėja sunokti iki šios ligos išplitimo.

Bulves maras puola vis anksčiau


Pastaruoju metu liga vis dažniau pasireiškia iki bulvių butonizacijos. Pirmieji požymiai dažnai pastebimi ant stiebų, kurie lengvai nulūžta ir sunyksta. Sukėlėjas didžiąją gyvenimo dalį parazituoja ant gyvų augalo šeimininko audinių. Micelis dirvoje išlieka gyvybingas trumpai, bet infekcija per ją suspėja pereiti iš vienų augalo organų į kitus. Per žiemą grybas gyvena sergančiose sėklinėse bulvėse. Jei sodinant jų patenka į dirvą, ši aplink kerus infekuojama. Sveiki gumbai užsikrečia ir dygdami iškelia infekciją į paviršių. Naujo derliaus bulvės užsikrečia konidijoms ir grybų sporoms patekus į dirvą nuo sergančių augalų bulvienojų per lietų.
Individualūs sklypai yra pirminės infekcijos šaltinis, todėl, kad bulvės nesirgtų, būtinos kelios sąlygos:
* Sodintini atsparių ligai veislių bulvių gumbai.
* Būtina laikytis sėjomainos – bulves į ankstesnę vietą sodinti ne anksčiau kaip po 3–4 metų.
* Geras priešsėlis bulvėms – ankštiniai (žirniai, lubinai) ir kryžmažiedžiai (rapsai, garstyčios) augalai, valantys dirvą.
* Svarbu sodinti sveikus sudaigintus gumbus tinkamu metu į gerai paruoštą dirvą. Sodinimo gylyje turi būti 8–10 °C temperatūra.
* Aukštai kaupiant augalus patogenai negali pereiti nuo bulvienojų prie gumbų ir išplisti.
* Būtinas apsauginis purškimas 1 % Bordo skysčiu, 0,04 % vario oksichlorido suspensija iki pasirodant pirmiesiems ligos požymiams.
* Svarbu laiku nupjauti bulvienojus (prieš 10–14 dienų) ir išnešti iš sklypo.
* Bulvės kasamos sausu oru ir 3–4 valandas leidžiama joms apdžiūti.
* Nukastas sėklines bulves reikia palaikyti išskaidytoje šviesoje 8–10 parų, kad pažaliuotų, prieš supilant ilgam žiemos sandėliavimui.


    Daugiau straipsnių
Jūsų komentaras :
Jūsų vardas*:
Komentaras (iki 1000 simbolių)*:
:) (laimingas) :D (super)
(hi) (paraudes) (fu) (kvailas)
(keista) :P :( (valio)
(nesamone) (masto) 8| (ok)
Apsaugos kodas*:
* - laukai turi būti užpildyti

Šiandien

  Liepos 16, pirmadienis.
  Saulė teka 05:03, leidžiasi 21:46.
  Mėnulis teka 09:21, leidžiasi 23:44.
  Mėnulis Mergelėje, pilnėjantis, I ketvirtis. Jaunatis liepos 13 d.
  Danguolė, Faustas, Vaigaudas
  Škaplierinė. Prapjovos
  Šaknų diena. Galima sėti, sodinti daržoves, medžius, krūmus, gyvatvores, sodinukus, persodinti kambarines ir balkonines gėles, sėti veją. Dauginkite rožes pusiau sumedėjusiais auginiais, persodinkite vilkdalgius. Dauginkite žaliaisiais auginiais daugiametes gėles: šluotelinius ir ylalapius flioksus, šilokus, rudgrūdėles, monardas, pūstataurius, gvazdikus. Galima dalinti peržydėjusių bijūnų ir vilkdalgių kerus. Juos sodinkite patrumpinę lapus iki 2/3. Dalinkite ir į naujas vietas perkelkite ylalapius flioksus, uolaskėles, perkūnropes, šilokus, žiemes, čiobrelius. Netinkamas metas sėti ir sodinti salotas, genėti gyvatvores, tręšti, sandėliuoti ir konservuoti daržoves, vaisius.
  Liepą pradėję rausti šermukšniai žada ankstyvą, šaltą žiemą.

Apklausa

Ar žurnale „Mano sodyba“ norėtumėte daugiau straipsnių, paremtų užsienio šalių patirtimi?

 El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082