Pradžia
Naujienos
Renginiai
Skelbimai
Žurnalas „Mano sodyba“
Klausk specialisto
Augalų katalogas
Sodo spalvų virtuvė
Prenumeratos loterijos laimėtojai

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2018 m. Nr. 2
Mano sodyba
Plačiau »
2018 m. Nr. 79
Augalų pasaulis – Sodo genėjimas
Plačiau »
2018 m. Nr. 2
Sodo spalvos
Plačiau »

Naujienos

  Spausdinti
VDU mokslininkų tyrimui – ypatingas tarptautinis dėmesys
 

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo, Gamtos mokslų fakulteto ir kitų institucijų mokslininkai susibūrė bendram tikslui – inovacijoms biotechnologijos pasaulyje, leisiančioms iš paprastos sėklos užauginti „pagerintą“ augalą. Nuodugnūs mokslininkų tyrimai neliko nepastebėti: straipsnis “Pre-sowing seed treatment with cold plasma and 500 Internal Server Error

Internal Server Error

The server encountered an internal error or misconfiguration and was unable to complete your request.

Please contact the server administrator at webmaster@stat-counters.net to inform them of the time this error occurred, and the actions you performed just before this error.

More information about this error may be available in the server error log.

Additionally, a 500 Internal Server Error error was encountered while trying to use an ErrorDocument to handle the request.

electromagnetic field increases secondary metabolite content in purple coneflower (Echinacea purpurea) leaves“ pristatomas mokslo naujienų tinklapyje „Advanced Science News“.

Mokslininkai tyrinėja daugiamečius žolinius ir sumedėjusius augalus nuo sėklos iki keleto metų amžiaus sodinuko, nuo augalo ląstelių molekulių iki sodinukų šakų ar žiedų. „Šiems tyrimams naudojami augalai, užauginti iš specialiai apdorotų sėklų, kurios  pagal tam tikras procedūras vos kelias minutes veikiamos šalta plazma ar elektromagnetiniu lauku “, – sakė VDU Botanikos sodo jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė. Anot jos, pakanka labai trumpai apdoroti sėklas, kad jos greičiau dygtų, o iš jų užaugintų sodinukų savybės būtų geresnės nei užaugintų iš paprastų sėklų. „Tokie sodinukai užaugina didesnę lapų bei šaknų biomasę, užauga aukštesni, šakotesni, stipresni, anksčiau pradeda žydėti, jų ląstelės gamina daugiau vitamino C, naudingų vaistinių medžiagų, didėja biologinis aktyvumas, atsparumas ligoms ir kt.“, – sakė VDU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos katedros profesorė Vida Mildažienė.

Prakalbus apie apčiuopiamą šių tyrimų naudą, mokslininkai tikisi, kad jų dėka bus rastas raktas, kaip iš paprastos sėklos užauginti „pagerintą“ augalą. „Pavyzdžiui, šilkmedį ar eglę, kurie auga greičiau nei paprastai, užaugina daugiau medienos, formuoja tankesnę lają, yra atsparesni kenkėjams ir ligoms, subrandina didesnį uogų ar sėklų derlių. Jau pavyko užauginti rododendrus, kurie turi daugiau šakų ir pradeda žydėti anksčiau nei įprasta, arba rausvažiedes ežiuoles ir raudonuosius dobilus, kurių lapuose yra susikaupę daugiau vaistinių veikliųjų medžiagų nei paprastai. Tai pasiekiama be didelių investicijų ir išvengiant aplinkos taršos“, – apie tyrimų rezultatus sakė VDU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos katedros doktorantė Giedrė Paužaitė.

Publikuoti šių tyrimų rezultatai susilaukė ypatingo dėmesio: 2017 m. rugpjūčio mėnesį jie yra akcentuoti mokslo naujienų tinklapyje AdvancedScienceNews.com (nuoroda internete: http://www.advancedsciencenews.com/natural-medicine-plasma-technology-come-together-new-research/). Šiuo metu jau yra paskelbtos trys svarbios publikacijos  mokslo žurnaluose: viena „Bioelectromagnetics“ (http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/bem.22003/abstract) ir dvi „Plasma Processes and Polymers“ (http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/ppap.201700059/abstract ir http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/ppap.201700068/full).

Mokslininkų grupės rezultatais susidomėjo Japonijos mokslininkai, kurie siūlo išbandyti jų sukurtą moderniausią šaltos plazmos įrangą. Tikimasi, kad bendradarbiaujant su Lietuvos ir kitų šalių mokslininkais šioje srityje bus ne tik sukurtos technologijos, kaip „aplinkai draugiškais“ būdais gerinti augalus, bet kartu bus rasti ir kol kas nežinomi atsakymai į klausimus, kokie biocheminiai keliai už tai atsakingi. Lietuvos mokslo taryba skyrė finansavimą 2017–2019 m. bendram LAMMC sodininkystės instituto ir VDU moklininkų grupių tyrimo projektui, kuriuo siekiama nustatyti būdus, kaip tikslingai panaudoti ir valdyti tokį augalų sėklų streso atsaką.

 
 

Šiandien

  Vasario 25, sekmadienis.
  Saulė teka 07:18, leidžiasi 17:47.
  Mėnulis teka 12:14, leidžiasi 03:56.
  Mėnulis Vėžyje 05.06, pilnėjantis, II ketvirtis. Priešpilnis vasario 23 d.
  Margiris, Rasa, Regimantas, Viktoras.
  Lapų diena. Galima sėti, sodinti, pikuoti lapines daržoves (svogūnus, krapus, salotas, išskyrus gūžines), augančias šildomame šiltnamyje ar ant palangės, laistyti kambarinius augalus. Tamsiame rūsyje ar sandėliuke želdinkite cikorijas žiemos stalui paįvairinti. Atrinkite stambesnius, neišsišakojusius šakniavaisius ir laikykite gilioje dėžutėje, smėlyje ar žemėje. Netinkama diena sėti vijoklinius augalus.
  Žiema su varvekliais, vasara su avižomis.

Apklausa

Ar žurnale „Mano sodyba“ norėtumėte daugiau straipsnių, paremtų užsienio šalių patirtimi?

 El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082