Pradžia
Naujienos
Renginiai
Skelbimai
Žurnalas „Mano sodyba“
Klausk specialisto
Augalų katalogas
Sodo spalvų virtuvė

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2018 m. Nr. 7
Mano sodyba
Plačiau »
2018 m. Nr. 2 (50)
Žolynų žurnalas
Plačiau »
2018 m. Nr. 80
Augalų pasaulis – Moliūginės daržovės
Plačiau »

Sodas

  Spausdinti

  Žemaūgių flioksų šokis gėlynuose

Flioksai (Phlox) priklauso palemoninių šeimai. Suskaičiuojama nuo 60 iki 70 rūšių. Jau XVIII amžiuje kai kurios iš jų buvo introdukuotos Europoje ir greitai išplito gėlynuose. Išvesta šimtai veislių.
 

Dekoratyvinius flioksus galima skirstyti į aukštaūgius (Ph. paniculata, Ph. maculata, Ph. arendsii), žydinčius vasarą, ir žemaūgius, žydinčius pavasarį. Žemaūgiai tėvynėje auga smėlinguose kalvų šlaituose arba kalnuose tarp uolų. Dažniausiai gėlynuose sodinamos rūšys kalnuose randamos iki 1 500 m aukštyje, todėl Lietuvoje joms sąlygos yra optimalios. Šiuos flioksus labai lengva auginti. Aukštikalnių rūšims reikia specifinių sąlygų, todėl mūsų klimate jas auginti sekasi sunkiai.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, dažniausiai auginami ylalapis (Ph. subulata), Duglo (Ph. douglasii) ir skėstažiedis (Ph. divaricata) flioksai. Gerokai rečiau gėlynuose matomi puikusis (Ph. amoena), palaipinis (Ph. stolonifera), šiaurinis (Ph. borealis), Ph. bifida, Ph. austromontana, Ph. covilei.

Skėstažiedis flioksas yra pats aukščiausias iš visų pavasarį žydinčių flioksų. Senesni kerai suželia net iki 40 cm aukščio. Žydi balandžio pabaigoje ir gegužę mėlynais žiedais. Yra išvesta baltažiedžių veislių.
Tėvynėje skėstašakis flioksas randamas drėgnuose priekalnių miškuose, todėl gerai auga pusiau pavėsyje.

Pats populiariausias – ylalapis flioksas, kurį rasime daugelyje gėlynų. Kiek retesnis, nors ir sparčiai plinta, yra Duglo flioksas. Šioms dviem rūšims priskiriama daugybė veislių įvairiausių spalvų žiedais. Kadangi dauguma jų yra hibridinės kilmės, dažnai sunku nustatyti, kuriai rūšiai priklauso.
Šie augalai nepakeičiami įvairiausiuose gėlynuose, o smulkesni labai tinka alpinariumams. Ylalapis ir Duglo flioksai želia greitai besiplečiančiais 5–10 cm aukščio kilimais. Lapai smailūs, siauri, visžaliai. Gegužės mėnesį augalai pasidengia ištisu žiedų kilimu, net nematyti lapų.

Labai panašus į ylalapį yra šiaurinis flioksas (Ph. borealis). Gėlynuose dažniausiai auginamas jo arktinis porūšis (Ph. borealis ssp. arctica). Šis flioksas želia visžaliu kilimu, kurio ryški žalia spalva nepakitusi išsilaiko ir per žiemą. Pavasarį gausiai jis žydi stambiais ryškiai rožiniais žiedais.

Kiek kitaip atrodo Ph. bifida. Tai platesniais lapais ir stambesnis augalas, užaugantis iki 20 cm aukščio. Nuo kitų flioksų jis skiriasi giliai skaldytais vainiklapiais. Žydi gegužės mėnesį rožiniais, melsvais arba baltais žiedais. Šios rūšies augalai dar reti.

Iš kitų flioksų išsiskiria dvi kalnų rūšys, kurios lengvai auginamos gėlynuose. Tai Ph. austromontana ir Ph. covilei. Abu auga 10 cm aukščio nedideliais, kompaktiškais kereliais.
Smulkūs Ph. austromontana lapeliai žaliuoja per žiemą nekeisdami spalvos. Pavasarį augalas gausiai pražysta smulkiais baltais žiedeliais. Ph. covilei lapeliai taip pat labai maži, tačiau prieš žiemą paruduoja. Jis žydi smulkiais šviesiai rožiniais žiedais. Abi rūšys tinka nedideliems alpinariumams.

Žemaūgiai flioksai auginami saulėtoje vietoje, laidžioje, derlingoje priesmėlio dirvoje. Skėstašakis gali įsikurti ir daliniame pavėsyje. Kadangi rūšys kilusios iš kalnų, jos nepakelia sunkių dirvožemių ir užmirkstančių vietų.
Visi pavasarį žydintys flioksai lengvai dauginami kero dalimis pavasarį arba ūgliais vasaros pabaigoje. Jie žiemoja nepridengti, atsparūs ligoms ir kenkėjams.



    Daugiau straipsnių
Jūsų komentaras :
Jūsų vardas*:
Komentaras (iki 1000 simbolių)*:
:) (laimingas) :D (super)
(hi) (paraudes) (fu) (kvailas)
(keista) :P :( (valio)
(nesamone) (masto) 8| (ok)
Apsaugos kodas*:
* - laukai turi būti užpildyti

Šiandien

  Liepos 19, ketvirtadienis.
  Saulė teka 05:08, leidžiasi 21:42.
  Mėnulis teka 13:21, leidžiasi 00:26.
  Mėnulis Svarstyklėse. Priešpilnis 22.52
  Aurėja (Aura), Galigantas, Mantigailė, Vincentas, Auksė
  Žiedų diena. KIRMINŲ DIENA. Galima sodinti gėles, žiedinius kopūstus, brokolius, vazonines gėles, krauti kompostą, rinkti ir džiovinti vaistinių augalų žiedus. Galima akiuoti alyvas ir rožes. Apkarpykite peržydėjusius gojinius šalavijus ir pentinius. Jie pakartotinai pražys rugsėjį. Apkarpykite ir vaistinius augalus, kad labiau ir tankiau šakotųsi. Šakeles galima suvartoti iš karto ar sudžiovinti. Patikrinkite, kaip sandėlyje laikosi svogūninių gėlių svogūnėliai, jei jų dar neiškasėte – iškaskite. Nepalanku tręšti, sėti ir sodinti šakniavaisines daržoves, sėti pašarines žoles, laistyti.
  Po perkūnijos gerai grybai dygsta, mat žemę atitranko.

Apklausa

Ar žurnale „Mano sodyba“ norėtumėte daugiau straipsnių, paremtų užsienio šalių patirtimi?

 El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082