Pradžia
Naujienos
Renginiai
Skelbimai
Žurnalas „Mano sodyba“
Klausk specialisto
Augalų katalogas
Sodo spalvų virtuvė
Prenumeratos loterija

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2018 m. Nr. 82
Augalų pasaulis – Sodo ruošimas žiemai
Plačiau »
2018 m. Nr. 4 (52)
Žolynų žurnalas
Plačiau »
2018 m. Nr. 12
Mano sodyba
Plačiau »

Sodas

  Spausdinti

  Natūraliai Lietuvoje augančios daugiametės gėlės

Lietuvoje auga apie šimtai rūšių augalų. Kai kurie yra natūraliai paplitę, kai kurie introdukuoti. Gėlynuose dažniau auginamos dekoratyvios introdukuotos rūšys ir veislės. Natūraliai paplitusių gėlių pritaikymas siauresnis. Dauguma nėra tokios dekoratyvios kaip atvežtinės, tačiau jos geriau prisitaikiusios augti mūsų klimato sąlygomis.

Paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium L.) – tai astrinių (Asteraceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Lietuvoje jis auga pievose, miškų aikštelėse, pamiškėse, ganyklose, dirvonuose, patvoriuose, pakelėse, ežiose. Šis augalas yra vaistinis. Užauga iki 70 cm aukščio. Lapai žali. Žiedai balti, graižuose, kurie susitelkę į skėtiškas kekes. Žydi liepos–spalio mėnesiais. Dirvai nereiklus, gerai auga ir saulėtoje vietoje, ir daliniame pavėsyje. Derinamas su kitomis panašaus aukščio daugiametėmis gėlėmis.

Varpotoji juodžolė (Actaea spicata L.) – daugiametis žolinis vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalas. Lietuvoje negausiai paplitęs, randamas miškuose. Visos dalys nuodingos. Užauga iki 70 cm aukščio. Lapai žali. Žiedai maži, balti ar gelsvai balti, susitelkę į kekę. Vaisiai – žalios, paskui juodos blizgančios uogos. Žydi gegužės–birželio mėnesiais. Auga vidutinio sunkumo derlingoje dirvoje, daliniame pavėsyje. Pasodinus saulėtoje vietoje lapus nudegins saulė.

Šliaužiančioji vaisgina (Ajuga reptans L.) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Lietuvoje dažna, auga drėgnose pievose, prie upelių, lapuočių ir šviesiuose mišriuose miškuose, pamiškėse, medžiais apaugusiuose šlaituose. Šis augalas ne tik dekoratyvus, bet ir vaistinis, medingas. Užauga 15–25 cm aukščio. Lapai tamsiai žali. Žiedai mėlyni, medingi, kvapnūs. Žydi gegužę–birželį. Mėgsta drėgną dirvą, šviesią vietą arba dalinį pavėsį. Augalas žaliuoja tiek vasarą, tiek žiemą. Sodinamas alpinariumuose, derinamas su kitomis daugiametėmis gėlėmis.

Dvinamė katpėdė
(Antennaria dioica (L.) Gaertn.) – 7–20 cm aukščio astrinių (Asteraceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Lietuvoje jis auga miškuose, pamiškėse, šlaituose, kalvose, sausose pievose. Apatinė lapų pusė balta, pūkuota, viršutinė žaliai pilka. Graižai rožiniai, pilki. Žydi gegužę–birželį. Mėgsta kalkingą sausą dirvą, saulėtą vietą arba dalinį pavėsį. Ši katpėdė sodinama alpinariumuose, apvaduose, kapinėse.

Paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris L.). Šis daugiametis žolinis augalas priklauso vėdryninių (Ranunculaceae) šeimai. Tai plačiausiai auginama sinavadų (Aquilegia) genties rūšis. Užauga 40–80 cm aukščio. Lapai šviesiai žali. Žiedai įvairių spalvų. Žydi gegužės–birželio mėnesiais. Gerai veša nedideliame pavėsyje, drėgnesnėje vietoje. Auginamas grupėmis su kitomis daugiametėmis gėlėmis – vilkdalgiais, bergenijomis, šluoteliniais flioksais.

Pelkinė puriena (Caltha palustris L.) – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Mėgsta drėgnas vietas. Užauga 10–40 cm aukščio. Lapai tamsiai žali. Žiedai geltoni. Žydi balandį–gegužę 8–10 dienų. Auga šviesioje ar kiek pavėsingoje vietoje, molingoje, puveningoje dirvoje. Rekomenduojama sodinti prie vandens telkinių, drėgnesnėje vietoje.

Didžiažiedis katilėlis (Campanula persicifolia L.) – gėlininkų plačiai auginamas katilėlinių (Campanulaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Užauga 60–70 cm aukščio. Lapai lygūs, dantytais pakraščiais, blizgantys, pailgai lancetiški. Žiedai mėlyni, balti, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, pavieniai arba susitelkę po kelis lapų pažastyse. Žydi liepą–rugpjūtį. Nukirpus peržydėjusius žiedus su žiedkočiais, augalai rudenį žydi antrą kartą. Didžiažiedis katilėlis sodinamas šviesioje vietoje, dirvai nereiklus.

Paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis L.) – dekoratyvus lelijinių (Liliaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Randamas miškuose, krūmuose. Užauga iki 20 cm aukščio. Lapai žali. Žiedai sudaro vienpusę daugiažiedę kekę, kvapnūs. Žydi gegužę–birželį, apie dvi savaites. Gerai auga pavėsingoje vietoje, trąšioje, puveningoje, lengvoje, rūgštesnėje dirvoje, netinka sausas smėlis.

Šilinis gvazdikas (Dianthus deltoides L.) – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos dekoratyvus žolinis augalas. Lietuvoje gana dažnas, randamas sausose pievose, šlaituose, pamiškėse. Užauga iki 10–15 cm aukščio. Lapai linijiškai lancetiški, plaukuoti, viršutiniai smailūs, apatiniai buki. Žiedai tamsiai rožiniai, su šviesiais taškeliais ir tamsiomis skersinėmis juostelėmis, pasitaiko baltų. Žydi birželį–rugpjūtį. Gerai auga priesmėlio ir priemolio dirvose.


    Daugiau straipsnių
Jūsų komentaras :
Jūsų vardas*:
Komentaras (iki 1000 simbolių)*:
:) (laimingas) :D (super)
(hi) (paraudes) (fu) (kvailas)
(keista) :P :( (valio)
(nesamone) (masto) 8| (ok)
Apsaugos kodas*:
* - laukai turi būti užpildyti

Šiandien

  Gruodžio 19, trečiadienis.
  Saulė teka 08:39, leidžiasi 15:53.
  Mėnulis teka 14:16, leidžiasi 03:56.
  Mėnulis Jautyje, pilnėjantis, II ketvirtis. Priešpilnis gruodžio 15 d.
  Darijus, Gerdvilas, Nemezijus, Rimantė.
  Šaknų diena. Galima sėti ir pikuoti begonijas, tręšti kambarinius augalus. Jei sniego nėra, gėles pamulčiuokite durpėmis ar pjuvenomis, apdenkite eglišakėmis. Jei sniego yra, apkaskite rožes, daugiametes ir svogūnines gėles – jis apsaugos nuo iššalimo. Begonijų, jurginų gumbus, kardelių ir montbrečių gumbasvogūnius, kanų šakniastiebius laikykite 3–5 °C šilumos patalpoje, kur santykinis oro drėgnis yra apie 70 proc.
  Trys dienos iki pilnaties – tinkamiausias metas kirsti kalėdinę eglutę.

Apklausa

Kada baltinate vaismedžių kamienus?

 El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082