Pradžia
Naujienos
Renginiai
Skelbimai
Žurnalas „Mano sodyba“
Klausk specialisto
Augalų katalogas
Sodo spalvų virtuvė

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2018 m. Nr. 2 (50)
Žolynų žurnalas
Plačiau »
2018 m. Nr. 7
Sodo spalvos
Plačiau »
2018 m. Nr. 80
Augalų pasaulis – Moliūginės daržovės
Plačiau »

Sodas

  Spausdinti

  N Viksvų įvairovė

Viksvų (Carex) gentis yra viena didžiausių pasaulyje. Skirtinguose šaltiniuose botanikai nurodo esant nuo 1 000 iki 2 000 rūšių. Visos viksvos yra daugiamečiai augalai, priklausantys viksvinių (Cyperaceae) šeimai.

Mėgsta vėsesnį klimatą

Viksvos paplitusios visuose žemynuose, dažniausiai vidutinio ir šalto klimato zonose. Atogrąžų šalyse jų randama tik aukštikalnėse. Gamtoje viksvos auga pačiomis įvairiausiomis ekologinėmis sąlygomis. Šių augalų galima rasti dykumose, tundrose, pelkėse, miškuose ir kalnuose. Taikomoji reikšmė palyginti nedidelė. Tik dykumose ir tundrose viksvos naudojamos kaip gera ganyklinė žolė. Kadangi šiene nedaug virškinamųjų proteinų, jį gyvuliai ėda prastai. Iš daugybės viksvų rūšių tik gera dešimtis naudojama dekoratyviniams tikslams.
Viksvų (išskyrus kai kurias rūšis) žiedai dažniausiai susitelkę į nedideles varputes ir mažai dekoratyvūs, todėl jos auginamos dėl puošnių siaurų lapų. Šie yra įvairių spalvų – tamsiai žali, salotiniai, melsvi, rudi, rausvi, kultūrinių veislių – neretai ir su spalvotais apvadais.

Gerai plintančios ir kompaktiškos

Pagal augimo pobūdį visas viksvas galima suskirstyti į dvi grupes: šakniaatžalines, plintančias šliaužiančiais šakniastiebiais, ir kerines, turinčias labai trumpus šakniastiebius ir augančias kompaktiškais kereliais. Šakniaatžalinės rūšys labiau tinka didesniems gėlynų plotams apželdinti.
Kadangi dekoratyvios rūšys kilusios iš įvairiausių pasaulio vietų, joms reikia labai skirtingų auginimo sąlygų.

Rūšių grupės

Pagal auginimo sąlygas ir kilmę viksvų rūšis sąlygiškai galima suskirstyti į keletą grupių: kalnų, miškų, pelkių ir Naujosios Zelandijos.
Iš kalnų rūšių kartais auginamos C. firma, paplitusi Europos kalnuose, ir C. conica, kilusi iš Japonijos kalnų. Ypač gražios margalapės C. firma ‘Variegata’ ir C. conica ‘Snowline’. Abi rūšys auga nedideliais (iki 10 cm aukščio) kereliais. Jos gražiai atrodo alpinariumuose, kur dirva turi būti laidi, humusinga, drėgna. Abi nemėgsta sunkių dirvų, šlapių vietų ir ilgai besitęsiančių sausrų.
Dauguma pelkių viksvų – vidutiniai arba stambūs augalai, dažniausiai sodinami vandens telkinių pakrantėse arba vazonuose baseinų pakraščiuose. C. pendula, C. siderosticha ir C. elata labai mėgsta drėgmę, todėl paprastose lysvėse sunkiai pakelia vasaros karščius, dažnai nunyksta. Iš šios grupės nereiklumu išsiskiria Grėjaus viksva (C. gray), gerai auganti ir labai šlapiose, ir gana sausose vietose. Didelės išsipūtusios vaisių dėžutės naudojamos sausoms puokštėms.
Naujosios Zelandijos viksvų rūšys išsiskiria spalvingais lapais. Jie būna rudi, rausvi, rudai žali arba salotiniai. Vis dėlto Lietuvoje dauguma rūšių nėra pakankamai atsparios šalčiams ir šaltomis, besniegėmis žiemomis dažniausiai iššąla.
Plačiausiai auginamos ir pačios nereikliausios yra miškų rūšys, paplitusios Europos, Šiaurės Amerikos ir Tolimųjų Rytų lygumose ir priekalnėse. Iš neaukštų šios grupės viksvų populiariausios C. morowii ir C. caryophyllea margalapės veislės. Retkarčiais auginamos neaukštos C. montana, C. panicea, C. ornithopoda ir C. nigra. Visos tinka stambesniems alpinariumams. Iš aukštesniųjų labai paplitusios įvairios palminių viksvų (C. muskingumensis) veislės, kurių lapai išsidėstę ant stiebų taip, kad truputį primena palmių lapus. Jos sodinamos pavieniui arba grupėmis įvairiausiuose gėlynuose. Šios grupės rūšys gerai auga bet kokioje dirvoje, greitai kerojasi ir lengvai pakelia sausras.

    Daugiau straipsnių
Jūsų komentaras :
Jūsų vardas*:
Komentaras (iki 1000 simbolių)*:
:) (laimingas) :D (super)
(hi) (paraudes) (fu) (kvailas)
(keista) :P :( (valio)
(nesamone) (masto) 8| (ok)
Apsaugos kodas*:
* - laukai turi būti užpildyti

Šiandien

  Liepos 16, pirmadienis.
  Saulė teka 05:03, leidžiasi 21:46.
  Mėnulis teka 09:21, leidžiasi 23:44.
  Mėnulis Mergelėje, pilnėjantis, I ketvirtis. Jaunatis liepos 13 d.
  Danguolė, Faustas, Vaigaudas
  Škaplierinė. Prapjovos
  Šaknų diena. Galima sėti, sodinti daržoves, medžius, krūmus, gyvatvores, sodinukus, persodinti kambarines ir balkonines gėles, sėti veją. Dauginkite rožes pusiau sumedėjusiais auginiais, persodinkite vilkdalgius. Dauginkite žaliaisiais auginiais daugiametes gėles: šluotelinius ir ylalapius flioksus, šilokus, rudgrūdėles, monardas, pūstataurius, gvazdikus. Galima dalinti peržydėjusių bijūnų ir vilkdalgių kerus. Juos sodinkite patrumpinę lapus iki 2/3. Dalinkite ir į naujas vietas perkelkite ylalapius flioksus, uolaskėles, perkūnropes, šilokus, žiemes, čiobrelius. Netinkamas metas sėti ir sodinti salotas, genėti gyvatvores, tręšti, sandėliuoti ir konservuoti daržoves, vaisius.
  Liepą pradėję rausti šermukšniai žada ankstyvą, šaltą žiemą.

Apklausa

Ar žurnale „Mano sodyba“ norėtumėte daugiau straipsnių, paremtų užsienio šalių patirtimi?

 El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082