Pradžia
Naujienos
Renginiai
Skelbimai
Žurnalas „Mano sodyba“
Klausk specialisto
Augalų katalogas
Sodo spalvų virtuvė

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2018 m. Nr. 82
Augalų pasaulis – Sodo ruošimas žiemai
Plačiau »
2018 m. Nr. 11
Mano sodyba
Plačiau »
2018 m. Nr. 11
Sodo spalvos
Plačiau »

Sodas

  Spausdinti

  Sausmedžių kvapai ir spalvos

Šiaurės pusrutulyje auga apie 200 sausmedžių (Lonicera L.) rūšių, iš jų viena – paprastasis sausmedis – dažna ir Lietuvos miškuose, pamiškėse. Tai vasaržaliai ir visžaliai krūmai bei lianos. Tokį pavadinimą šie augalai gavo dėl žievės, kuri pleišėja ir lupasi, tarsi stiebai būtų negyvi.

Nekaprizingi augalai

Daugelis sausmedžių pavasarį „prabunda“ gana anksti, kartais spėja išsprogti netgi per vasario atlydžius. Lapai priešiniai, paprasti, dažniausiai lygiakraščiai, o lianų viršūninė lapų pora ar net kelios jų suauga į ištisinį ūglį juosiantį diską. Rudenį jie krinta beveik nepakeitę spalvos, tik truputį pablyškę. Žiedai vidutinio dydžio, įvairių spalvų (išskyrus mėlyną ir violetinę), dažnai kvapūs, išsidėstę poromis arba sudaro tankius viršūninius žiedynus. Daugumos sausmedžių žiedai netaisyklingi, su ilgu arba trumpu vamzdeliu ir dvilūpe atbraila. Vaisiai – įvairių spalvų nedidelės uogos. Kai kurių rūšių augalų jos yra valgomos, o kitomis galima ir apsinuodyti.
Sausmedžiai – nekaprizingi augalai. Beveik visi gerai auga įvairiose neužmirkusiose dirvose saulėje ir pavėsyje. Ligoms gana atsparūs, o kenkėjai, ypač amarai, puola dažnai, bet labai didelės žalos nepadaro. Kai kurie sausmedžiai jautrūs šalčiui. Lengvai dauginami sėklomis, vasaros auginiais ir atlankomis, auga greitai.

Gyvavimo forma – krūmas

Krūmai dažniausiai būna vidutinio dydžio, gana tankūs. Jų žiedai su neilgais plonais žiedkočiais poriniai, o uogos dažnai iš dalies arba visiškai suauga. Žydi pavasarį arba vasaros pradžioje. Uogos prinoksta vasarą.
Iškart po žydėjimo reikėtų pagenėti – prie dirvos paviršiaus išpjauti pačias seniausias, taip pat silpnas ir labai tankias šakas.

Dažniau auginami krūmai

Alpinis sausmedis (Lonicera alpigena) ‘Nana’ – labai anksti išsprogstantis 1–2 m aukščio stačiašakis krūmas su gana dideliais, ryškiai žaliais lapais. Žiedai smulkūs, gelsvi arba raudonai gelsvi, žydi balandžio pabaigoje ir gegužės mėnesį.
Baltauogis sausmedis (L. alberti Reg.) – maždaug 1 m aukščio krūmas plonomis tankiomis šakelėmis, siaurais nedideliais melsvo atspalvio lapais. Žiedai rausvai alyviniai, labai gausūs, kvapūs. Žydi birželio mėnesį. Uogos balsvos, Lietuvoje jų sunoksta nedaug.
Dengtažiedis sausmedis (L. involucrata (Richardson) Spreng) savaime auga Šiaurės Amerikoje. Stačiašakis 2–3 m aukščio krūmas iki 12 cm ilgio elipsiškais lapais.
Kamčiatkinis sausmedis (L. kamtschatica (Sevast.) Pojark) yra neaukštas, platus ir tankus krūmas tvirtomis storokomis šakelėmis, pilkai žaliais pūkuotais lapais. Žiedai gelsvai balti, išsiskleidžia balandžio mėnesį. Iki 2 cm ilgio ir 1 cm skersmens tamsiai mėlynos uogos prinoksta gegužės pabaigoje ir birželio mėnesį.
Skėstašakis sausmedis (L. pileata L.) – iš Kinijos kilęs neaukštas krūmas ilgomis horizontaliomis šakomis. Lapai iki 3 cm ilgio, tamsiai žali, blizgantys. Nežydinčios šakelės labai panašios į buksmedžio. Žiedai smulkūs, gelsvai balti, negausūs.
Totorinis sausmedis (L. tatarica L.) dažnai auginamas Lietuvos želdynuose. Iki 2–3 m aukščio ir panašaus ar didesnio pločio tankus krūmas. Žiedai labai gausūs, šviesiai rožiniai, kartais balti arba karmino raudonumo, kvepia arbūzais, žydi gegužės–birželio mėnesiais.
Valgomasis sausmedis (L. caerulea L. var. altaica (Pall.) Sweet sin. L. edulis Turcz.) išauga iki 1,5–2 aukščio ir panašaus pločio. Žydi balandžio antroje pusėje gelsvai baltais žiedais. Uogos prinoksta birželio mėnesį, o kartais jau gegužės pabaigoje, anksčiau už pirmąsias braškes.

Gyvavimo forma – vijoklinės lianos

Maždaug 30 rūšių sausmedžiai yra vijoklinės lianos. Apie atramas jos apsiveja plonais, lanksčiais stiebais, kurie Lietuvoje siekia iki 3–6 m ilgio. Daugumos šios grupės sausmedžių lapai elipsiški arba beveik apskriti, vidutinio dydžio. Žiedai susitelkę viršūninėse kekėse virš į vieną diską suaugusios lapų poros. Senstančių sausmedžių apatinė dalis išretėja, bet juos nesunku atjauninti. Reikėtų ankstyvą pavasarį 10–20 cm virš dirvos paviršiaus nukirpti visus stiebus (arba pusę, o kitą pusę – ateinančiais metais), patręšti, per sausras laistyti. Dažnai jau tais pačiais metais išauga 1–3 m ilgio stiebai, žydi ir dera.

Dažnesnės lianos

Apskritalapis sausmedis (L. caprifolium L.) – iš Pietų Europos ir Vakarų Azijos kilusi liana, įprasta daugelyje mūsų želdynų. Lapai melsvai žali. Žiedai kvapūs, apie 5 cm ilgio, gelsvai balti su rausvu ar purpuriniu šešėliu, žydėdami pašviesėja.
Brauno sausmedis (L. x brownii (Reg.) Carr.). Ši liana ne tokia vešli ir apšąla dažniau negu kiti aprašyti sausmedžiai, bet žydi visą vasarą, netgi rudenį iki šalnų.
Japoninis sausmedis (L. japonica) ‘Aureoreticulata’. Nepažįstant galima ir neatspėti, kad šis augalas – irgi sausmedis. Stiebai gausūs, bet neilgi ir tankiai šakoti, lapai nedideli ir labai spalvingi, tarsi padengti tankiu auksiniu tinkleliu, o žiedų Lietuvoje išvis nepamatysime...
Stambiažiedis sausmedis (L. x tellmanniana Magyar ex Spaeth.) – vešli liana stambiais (iki 10 cm ilgio) ovaliais šviesiai žalios spalvos lapais ir dideliais (iki 6 cm) ryškiai oranžiniais bekvapiais žiedais.
Vijoklinis sausmedis (L. periclymenum L.) dažnai auginamas Lietuvoje. Žiedai labai kvepia, ypač vakarais. Jų vidinė pusė gelsvai balta, išorinė – rožinė. Gausiai žydi birželio mėnesį, paskiri žiedynai skleidžiasi iki rudens.


    Daugiau straipsnių
Jūsų komentaras :
Jūsų vardas*:
Komentaras (iki 1000 simbolių)*:
:) (laimingas) :D (super)
(hi) (paraudes) (fu) (kvailas)
(keista) :P :( (valio)
(nesamone) (masto) 8| (ok)
Apsaugos kodas*:
* - laukai turi būti užpildyti

Šiandien

  Lapkričio 19, pirmadienis.
  Saulė teka 07:57, leidžiasi 16:11.
  Mėnulis teka 15:15, leidžiasi 02:36.
  Mėnulis Avine, pilnėjantis, II ketvirtis.
  Dainotas, Matilda, Rimgaudė.
  Vaisių diena. Galima sėti, sodinti, rinkti derlių, šaldyti vaisius, daržoves, rinkti vaistinius augalus. Rinkite šaltalankių, šermukšnių vaisius. Sukausčius dirvą gruodui, pamulčiuokite svogūnines, kitas daugiametes gėles. Jei nepasodinote žieminių česnakų, kuo greičiau tai padarykite. Iš karto juos užpilkite 5–7 cm storio durpių, pjuvenų ar medžių lapų sluoksniu. Nepalanku tręšti, pradėti džiovinti vaisius, prieskonines žoleles.
  Jei rudenį gausūs rūkai ir medžiai šerkšnija – kiti metai bus geri.

Apklausa

Kada baltinate vaismedžių kamienus?

 El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082