Pradžia
Naujienos
Renginiai
Skelbimai
Žurnalas „Mano sodyba“
Klausk specialisto
Augalų katalogas
Sodo spalvų virtuvė
Prenumeratos loterijos laimėtojai

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2018 m. Nr. 4 (52)
Žolynų žurnalas
Plačiau »
2019 m. Nr. 2
Sodo spalvos
Plačiau »
2019 m. Nr. 2
Mano sodyba
Plačiau »

Sodas

  Spausdinti

  Darbai sode spalio mėnesį

Paknopstomis skuodžia žemi debesys – tuoj prapliups. Taip norisi spėti susodinti tulpes, greitai greitai sugrėbti lapus, iškasti jurginus, nupurkšti vaismedžius. Tik štai atūžęs vėjo gūsis bando nuplėšti pavėsinės stogą, šalti lietaus lašai randa kelią už apykaklės. Kačiukas meiliai glaustosi prie kojų, prašo vidun įleisti – šiai dienai pakaks... Toks jau tas spalis – ką tik saulė švietė, o tuoj, žiūrėk, ir snigti pradės...

Pagrindinis darbas sode – vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimas. Pirkdami būtinai pasidomėkite jų augumu. Kad išvengtumėte ginčų su kaimynais, nesodinkite vaismedžių ir uogakrūmių per arti sklypo ribos. Nuo kaimyninių valdų ir gatvės raudonosios linijos obelys, kriaušės, trešnės, riešutmedžiai ir kiti stambūs medžiai turi būti ne arčiau kaip per 3 m, vyšnios, slyvos – per 2 m, serbentai, agrastai, avietės ir kiti krūmai – per l m. Sodinama taip, kad suaugę medžiai nemestų šešėlio ir nesvarintų šakų ant kaimyninio sklypo.
Prieš sodinimą gerai apžiūrėkite medelių šaknis: nukarpykite pažeistas, patrumpinkite pernelyg ilgas. Jas pamirkykite grietinės tirštumo karvių mėšlo ir molio skiedinyje. Vaismedžiai sodinami tokiame gylyje, kokiame augo medelyne: šaknies kaklelis turi būti sulig dirvos paviršiumi, o šaknys – gerai apspaustos. Uogakrūmiai sodinami 2–3 cm giliau nei medelyne. Kad sodinukai prigytų ir neiššaltų, juos reikia gausiai palaistyti ir pamulčiuoti durpėmis ar perpuvusiu mėšlu.

Įsigyti slyvų, trešnių, abrikosų sodinukai įkasami į žemę. Šiam tikslui iš vakarų į rytus iškasamas apie 50 cm gylio griovys su nuožulnia sienele į pietus. Nuožulniai, viršūnėmis į pietus suguldomi sodinukai. Tarp jų įklojama eglės ar kadagio šakų nuo pelių. Šaknys užpilamos puria žeme. Gausiai palaistoma, kad neliktų tuštumų, ir užpilama žeme iki vainiko. Žiemą dar užmetama eglišakių, sniego.
Kai kurių žieminių veislių obelų vaisius skinkite tik spalio viduryje ar antroje pusėje. Per anksti surinkti greitai vysta, būna prastesnio skonio.
Išraukite senus vaismedžius ir vaiskrūmius. Ilgaamžiškiausios yra obelys su sėkliniais poskiepiais. Slyvos, vyšnios, trešnės gerą derlių duoda 8–10 metų, o agrastai, juodieji serbentai – 5–8 metus. Tinkamai prižiūrimi raudonieji serbentai puikiai dera 15–20 metų. Norėdamas tiksliai žinoti augalų amžių, sodininkas turi vesti sodo žurnalą ir kasmet įrašyti, koks jų derlingumas.

Jei puola rauplės ir kitos grybinės ligos, prieš nukrentant lapams pravartu vaismedžius nupurkšti karbamido tirpalu (700–800 g / 10 l vandens). Sodą rekomenduojama tręšti mineralinėmis trąšomis kasmet, o organinėmis – kas antri metai (10 m2 reikia 40–50 kg mėšlo, 400–500 g superfosfato ir 200–300 g kalio trąšų). Jas paskleidus, dirvą reikia perkasti iki 15–20 cm gylio. Jei būtina, kalkinkite. Azotinių trąšų rudenį nenaudokite.
Nukritę lapai grėbiami kuo dažniau, kad negadintų vejos. Juos, įvairias neligotas susmulkintas augalų atliekas kompostuokite. Iš statinių, kuriose rauginote mėšlą ar fermentavote žoles, išimkite tirščius, sumeskite į kompostą, o skystį išliekite ant pasodintų svogūninių gėlių.
Pasiruoškite velėninės žemės. Jai imami 3 ketvirtadaliai velėnų ir 1 ketvirtadalis mėšlo. Supjaustytas gabalais velėnas sluoksniais su mėšlu sukraukite į 75 cm aukščio ir 100 cm pločio krūvą. Galima įmaišyti srutų, mineralinių kalio ir fosforo trąšų. Pavasarį krūvą perkasite. Kitą rudenį žemė bus tinkama naudoti.
Dar kartą nukirpkite braškių ūsus, nuravėkite ir pamulčiuokite dirvą, jei to nepadarėte anksčiau. Tinka šiaudai, durpės, kompostas.

Mėnesio pradžioje žiemai paruoškite veją: nupjaukite šiek tiek aukščiau nei paprastai ir patręškite rudeninėmis trąšomis, kuriose daug fosforo ir kalio.

Sodo baldai, antžeminė laistymo sistemos įranga keliauja į sausas patalpas.



    Daugiau straipsnių
Jūsų komentaras :
Jūsų vardas*:
Komentaras (iki 1000 simbolių)*:
:) (laimingas) :D (super)
(hi) (paraudes) (fu) (kvailas)
(keista) :P :( (valio)
(nesamone) (masto) 8| (ok)
Apsaugos kodas*:
* - laukai turi būti užpildyti

Šiandien

  Vasario 24, sekmadienis.
  Saulė teka 07:20, leidžiasi 17:45.
  Mėnulis leidžiasi 09:40.
  Mėnulis Skorpione, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis vasario 19 d.
  Elmyra, Gedmantas, Goda, Livija, Motiejus (Matas).
  Šv. Motiejus, Vieversio diena. Estijos nepriklausomybės diena.
  Lapų diena. Sodinkite, sėkite, pikuokite gūžines salotas, tręškite. Tikrinkite sėklų daigumą. Laistykite, purkškite augalus (neužmirškite spygliuočių). Genėkite vaiskrūmius ir vaismedžius, kirskite krūmus, gyvatvores. Pjaukite ir skaldykite malkas.
  Iš visų paukštelių vieversys pirmasis parskrenda į gimtinę. Manyta, kad jam pasirodžius iki savo dienos, ilgokai dar bus šalta – paukštelis turės „atgulėti“. Jei vieversiukas pavėluos, pavasaris bus ankstyvas. Merginos tą dieną plaukų nešukuodavo – antraip vištos vasarą iškapstys daržus. Negalima ir miltų sijoti – pasėlius užpuls amaras. Iki Vyturio dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Sakydavo: „Skubykit verpt, parlėks vyturys – susuks kuodelį.“ Jei nori būti labai greitas, reikia Vieversio dieną du kartus apibėgti apie trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Apskritai ši diena daug kur laikyta pirmąja pavasario švente.

Apklausa

Kur perkate sėklas?

 El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082