Pradžia
Naujienos
Renginiai
Skelbimai
Žurnalas „Mano sodyba“
Klausk specialisto
Augalų katalogas
Sodo spalvų virtuvė
Prenumeratos loterijos laimėtojai

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2019 m. Nr. 2
Sodo spalvos
Plačiau »
2019 m. Nr. 2
Mano sodyba
Plačiau »
2018 m. Nr. 4 (52)
Žolynų žurnalas
Plačiau »

Sodas

  Spausdinti

  Gražuoliai klevai: auginti ar nerizikuoti?

„Japoniški“ klevai, nors kai kurie auga ne Japonijoje ir netgi ne Azijoje, iš tiesų yra artimai giminingi. Botaninėje klasifikacijoje jie visi priskiriami vienai grupei – klevinių (Aceraceae Juss.) šeimos sekcijos Palmata serijai Palmata. Dažnas šio grožio nori ir savo sode. Ar bandyti auginti ar nė nerizikuoti?

Kad netektų nusivilti...

Tokių gražių augalų daugelis iš mūsų norėtų turėti savo soduose. Dideli privalumai yra ir lėtas augimas, nedidelis aukštis – galima sodinti mažuose sodeliuose ir netgi konteineriuose, jei tik įmanoma žiemai įnešti į patalpas arba gerai apšiltinti. Prekybos centruose šių klevų asortimentas nemažas, ypač gausu japoninio ir plaštakiškojo veislių augalų. Net jei kainos didokos, ne vienas pirkėjas susigundo. Ir, deja, ne vienas po metų ar kelerių sprendžia liūdną dilemą: išmesti varganus buvusio gražuolio likučius iškart ar tikėtis, kad jis atsigaus. Ką gi daryti, kad neatsidurtume tokioje situacijoje?
Pirma, kuo daugiau sužinoti apie šių klevų auginimą prieš įsigyjant, o ne tada, kai jie jau nupirkti ir pasodinti. Antra, pasirinkti tinkamas rūšis ar veisles. Trečia, nepasikliauti orais ir atsitiktinumais, o rūpestingai prižiūrėti savo augintinius. Jei dvi pirmosios sąlygos įvykdytos, trečioji nereikalaus didelių pastangų.

Būkite dėmesingi


Dauguma „japoniškų“ klevų – neaukštų kalnų, švelnaus klimato, laidžių derlingų dirvožemių augalai. Stenkimės ir Lietuvoje jiems sudaryti panašias augimo sąlygas.
* Svarbiausia – tinkamas, t. y. labai laidus, purus, derlingas, vidutinio drėgnumo, rūgštokas (pH 5–6,5), dirvožemis. Pasodinti klevą žemoje užmirkstančioje vietoje ar sunkaus molio dirvoje – tolygu parašyti jam lėtos, bet neišvengiamos mirties nuosprendį.
* Labai svarbu ir apšvietimas. Geriausia parinkti tokią vietą, kuri vidurdienį pavėsinga, o rytais ir vakarais apšviečiama saulės. Atokaita labiausiai kenkia geltonlapiams klevams.
* Stiprūs vėjai taip pat žalingi – vasarą jie plėšo lapus, žiemą ir pavasarį išdžiovina, nušaldo pumpurus.
* Sunkiausia, žinoma, apsaugoti klevus nuo šalčių ir šalnų. Reikėtų surasti šiltesnę, mažiau šalnų paliečiamą vietą, o rudenį storai pamulčiuoti pomedžius. Deja, japoniniam ir plaštakiškajam klevams ir šito maža. Jie smarkiai apšąla ar netgi žūsta, temperatūrai nukritus iki –25 ºC, dažnai pakanka ir –20 ºC. Vienintelė, nors ir nelabai patikima, išeitis yra žiemai pridengti eglišakėmis ar kita laidžia medžiaga.
* Tinkamoje vietoje ir dirvoje pasodinus tinkamos rūšies klevą, priežiūra gana lengva. Žiemai reikėtų mulčiuoti storiau, vasarą – ploniau, per sausras palaistyti, ravėti ir papurenti pomedžius. Genėti nereikia, išpjaunamos tik sausos, sužalotos, labai silpnos šakos.
* Ligos ir kenkėjai, laimei, didesnių rūpesčių nekelia. Dažniausiai kenkia amarai, su kuriais kovoti nėra sudėtinga.
* Visi „japoniški“ klevai auga gana lėtai: tinkamomis sąlygomis per 10–15 metų pasiekia maždaug 2 m aukštį, o žemaūgių veislių augalai gali būti mažesni nei 1 m. Jei norėdami paskatinti augimą pertręšime, tik pakenksime. Derlingoje dirvoje augančius medelius pakanka kiekvieną pavasarį patręšti kompleksinėmis trąšomis, prastesnėje – ir antrą kartą, geriausia – birželio mėnesį.

Rinkitės ištvermingiausius

Kuo geresnes sąlygas pavyks sudaryti, tuo lepesnius klevus galėsite auginti. Vis dėlto net ir labai stengiantis plaštakiškieji klevai vargu ar klestės jūsų sode, nors daugelyje knygų jie ir pristatomi kaip 5 zonos, kuriai priklauso ir didžioji Lietuvos dalis, augalai. Truputį didesnė tikimybė, kad pavyks išauginti sveikus, gražius japoninius ir gelsvuosius klevus – jie beveik tiek pat reiklūs apšvietimui ir temperatūrai kaip plaštakiškieji, bet pakantesni įvairiems dirvožemiams.

    Daugiau straipsnių
Jūsų komentaras :
Jūsų vardas*:
Komentaras (iki 1000 simbolių)*:
:) (laimingas) :D (super)
(hi) (paraudes) (fu) (kvailas)
(keista) :P :( (valio)
(nesamone) (masto) 8| (ok)
Apsaugos kodas*:
* - laukai turi būti užpildyti

Šiandien

  Vasario 24, sekmadienis.
  Saulė teka 07:20, leidžiasi 17:45.
  Mėnulis leidžiasi 09:40.
  Mėnulis Skorpione, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis vasario 19 d.
  Elmyra, Gedmantas, Goda, Livija, Motiejus (Matas).
  Šv. Motiejus, Vieversio diena. Estijos nepriklausomybės diena.
  Lapų diena. Sodinkite, sėkite, pikuokite gūžines salotas, tręškite. Tikrinkite sėklų daigumą. Laistykite, purkškite augalus (neužmirškite spygliuočių). Genėkite vaiskrūmius ir vaismedžius, kirskite krūmus, gyvatvores. Pjaukite ir skaldykite malkas.
  Iš visų paukštelių vieversys pirmasis parskrenda į gimtinę. Manyta, kad jam pasirodžius iki savo dienos, ilgokai dar bus šalta – paukštelis turės „atgulėti“. Jei vieversiukas pavėluos, pavasaris bus ankstyvas. Merginos tą dieną plaukų nešukuodavo – antraip vištos vasarą iškapstys daržus. Negalima ir miltų sijoti – pasėlius užpuls amaras. Iki Vyturio dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Sakydavo: „Skubykit verpt, parlėks vyturys – susuks kuodelį.“ Jei nori būti labai greitas, reikia Vieversio dieną du kartus apibėgti apie trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Apskritai ši diena daug kur laikyta pirmąja pavasario švente.

Apklausa

Kur perkate sėklas?

 El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082