Pradžia
Naujienos
Renginiai
Skelbimai
Žurnalas „Mano sodyba“
Klausk specialisto
Augalų katalogas
Sodo spalvų virtuvė

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2018 m. Nr. 4 (52)
Žolynų žurnalas
Plačiau »
2019 m. Nr. 1
Mano sodyba
Plačiau »
2018 m. Nr. 82
Augalų pasaulis – Sodo ruošimas žiemai
Plačiau »

Sodas

  Spausdinti

  Nuodingos gražuolės – karpažolės

Karpažolės (Euphorbia L.) – karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos vienmečiai ir daugiamečiai žoliniai augalai. Ši gentis gausi: ją sudaro daugiau nei 2 000 rūšių, paplitusių visame pasaulyje, kurios labai skirtingos. Didžioji dalis augalų yra sukulentai, kai kurie panašūs į medžius, krūmus, kiliminiai.

Sultys nuodingos!

Visos karpažolės turi baltos spalvos nuodingų sulčių. Jos apnuodija organizmą, dirgina odą, gali sukelti alergiją, o patekusios į akis – stiprų uždegimą. Indai karpažolių sultimis tepdavo strėlių antgalius. Jos nuo seno naudojamos medicinoje, kovojant su augalų kenkėjais. Afrikoje kai kurių rūšių augalų sultys iki šiol praverčia žvejyboje: jos išpilamos į vandenį, tuomet apsvaigusios žuvys iškyla į paviršių.
Lietuvoje auga vietinės ir introdukuotos karpažolės. Lietuvoje natūraliai paplitusi dirvinė karpažolė (E. helioscopia L.). Tai vienmetė piktžolė, dažna laukuose, šiukšlynuose, pakelėse, daržuose. Gėlynuose sodinami dekoratyvių introdukuotų rūšių ir veislių augalai.

Lietuvoje auginamos daugiametės karpažolės

Siauralapė karpažolė (E. cyparissias L.) randama smiltynuose, kalvose, pakelėse, dirvonuose. Aukštis iki 25 cm. Stiebas stačias. Lapai šviesiai žali, labai siauri, linijiški, pliki. Pažiedlapiai rombo formos, geltoni, vėliau parausta. Dauginama sėklomis, kero dalimis ir atžalomis. Gerai auga tiek priesmėlio, tiek priemolio dirvoje. Nepersodinta gali būti 10–12 metų.
Didžioji karpažolė (E. esula L.) randama pakelėse, kalvose, kopose, dykvietėse. Aukštis iki 120 cm. Lapai maži, lancetiški. Žiedai žalsvai geltoni. Pažiedlapiai geltoni. Žydi gegužę–birželį. Mėgsta tiek saulėtą vietą, tiek pavėsį. Dirvai nereiklus, bet drėgnoje vietoje geriau auga. Dauginama sėklomis ir kero dalimis. Tai invazinis augalas. Jam būdinga savisėja.
Tankialapė karpažolė (E. myrsinites L.) pasiekia iki 40 cm aukščio. Lapai pilkai melsvi. Žiedai geltoni. Pažiedlapiai žalsvai geltoni. Žydi kovą–balandį. Auga sausoje, saulėtoje vietoje, dirvai nereikli. Dauginama kero dalimis ir sėklomis.
Pelkinė karpažolė (E. palustris L.) pasiekia iki 60–120 cm aukščio. Lapai žali, rudeniop įgauna geltonai oranžinę spalvą. Žiedai geltoni. Žydi birželį–liepą. Auga saulėtoje vietoje arba daliniame pavėsyje, drėgnoje priemolio dirvoje. Dauginama sėklomis ir kero dalimis pavasarį.
Spalvotoji karpažolė (E. polychroma A. Kern.) užauga iki 50 cm aukščio. Lapai šviesiai žali, plaukuoti, pailgi, atvirkščiai kiaušiniški. Žiedai geltoni. Pažiedlapiai žalsvai geltoni, žydėdami įgauna oranžinę spalvą. Ši karpažolė žydi gegužę. Dirvai nereikli, bet skurdesnėje žemėje būna menkesnė, mažiau žydi. Sausrai atspari. Ji gali augti ir saulėtoje vietoje, ir pavėsyje. Dauginama sėklomis ir kero dalimis.

Dekoratyvios daugiamečių karpažolių veislės

E. dulcis ‘Chameleon’ užauga iki 50 cm aukščio. Turi puošnius raudonus lapus ir žaliai raudonus pažiedlapius, geltonus žiedus. Žydi birželį–liepą. Auga drėgnoje, humusingoje dirvoje, pavėsyje, bet pakenčia ir sausas, saulėtas vietas. Dauginama sėklomis ir kero dalimis. Šiai rūšiai būdinga savisėja.
E. griffithii ‘Fern Cottage’ užauga iki 90 cm aukščio. Stiebai raudoni. Lapai žali. Žiedai oranžiniai. Žydi kovą–birželį. Mėgsta saulėtą vietą ir dalinį pavėsį.
E. griffithii ‘Fireglow’ užauga iki 70 cm aukščio. Stiebai raudoni. Lapai žali, rudenį įgauna ugninį, oranžinį atspalvį. Žiedai geltonai oranžiniai. Žydi gegužę–birželį. Mėgsta saulėtą vietą ir dalinį pavėsį, gerai drenuotą dirvą. Dauginama sėklomis ir kero dalimis.
E. griffithii ‘Dixter’ aukštis – iki 70 cm. Lapai tamsiai žaliai raudoni. Žiedai raudonai oranžiniai. Auga saulėtoje vietoje ir daliniame pavėsyje, drėgnoje, bet gerai drenuotoje, humusingoje dirvoje. Dauginama sėklomis ir kero dalimis.

    Daugiau straipsnių
Jūsų komentaras :
Jūsų vardas*:
Komentaras (iki 1000 simbolių)*:
:) (laimingas) :D (super)
(hi) (paraudes) (fu) (kvailas)
(keista) :P :( (valio)
(nesamone) (masto) 8| (ok)
Apsaugos kodas*:
* - laukai turi būti užpildyti

Šiandien

  Sausio 22, antradienis.
  Saulė teka 08:24, leidžiasi 16:37.
  Mėnulis teka 18:22, leidžiasi 09:19.
  Mėnulis Liūte, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis sausio 21 d.
  Anastazas, Asta, Nastė, Vincas, Vincenta, Vincė, Džiugas
  Vaisių diena. Jei nelabai šąla, genėkite vaiskrūmius ir vaismedžius. Apžiūrėkite kaupus, dezinfekuokite šiltnamius, daigyklas, įrankius, valykite rūsius, blizginkite indus. Palanki diena valyti kraują (dilgėlių arbata), šalinti iš organizmo toksinus, gydyti karpas, nuospaudas.
  Šaltas sausis žemdirbiams paguoda.

Apklausa

Kada baltinate vaismedžių kamienus?

 El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082