Pradžia
Naujienos
Renginiai
Skelbimai
Žurnalas „Mano sodyba“
Klausk specialisto
Augalų katalogas
Sodo spalvų virtuvė

Dėmesio!

Naujausi leidiniai

2018 m. Nr. 11
Sodo spalvos
Plačiau »
2018 m. Nr. 82
Augalų pasaulis – Sodo ruošimas žiemai
Plačiau »
2018 m. Nr. 11
Mano sodyba
Plačiau »

Sodas

  Spausdinti

  Darbai sode lapkričio mėnesį

Ruduo ritasi į pabaigą... Vėlai aušta, anksti temsta. Dangus beveik nuolatos aptrauktas žemais pilkais debesimis. Dulkiantį lietų keičia šlapdriba arba sniegas. O sode darbų dar yra. Svarbiausias jų – tinkamas pasiruošimas žiemai. Ne veltui sakoma: kaip pasiklosi, taip išsimiegosi.
 

Suneškime į pastogę ar kitą nuo drėgmės apsaugotą vietą ir tvarkingai sudėkime inspektų rėmus, daržo inventorių, karteles ir kuoliukus. Neatsparias šalčiams lauko skulptūras, paukščių girdyklėles, keraminius indus taip pat reikia perkelti į vidų. Medines sūpuoklių, vaikų žaidimų aikštelių, pavėsinių konstrukcijas prieš žiemą padenkime impregnantu. Būtina nuvalyti ir sutepti tepalu ar alyva metalines padargų ir įrankių dalis, lauko durų spynas, užraktus, vartų vyrius. Patikrinkime, ar baseinėliuose tikrai neliko vandens. Juos uždenkime, kad neprisnigtų, nesikauptų šiukšlės. Jei turime vandentiekio įrangą, kurios žiemą nenaudosime, iš jos taip pat neužmirškime išleisti vandens.
Tvarkingai sandėliuokime mineralines trąšas. Jas supilkime į polietileninius maišus ir sandariai užriškime. Azoto trąšos, gavusios drėgmės, greitai tirpsta, supuola į luitą, todėl laikykime sausame sandėliuke. Geriausia jų atsargų nekaupti, o pirkti tik tiek, kiek planuojama sunaudoti pavasarį. Rinkime medžio pelenus – vertingą kalkinimo medžiagą. Geras kalcio šaltinis yra ir kiaušinių lukštai. Per žiemą jų galima prikaupti net keletą kilogramų.
Rudenį, kai pašalę ir keliai dar pravažiuojami, atsivežkime durpių, mėšlo, smėlio, statybinių medžiagų.
Jei teritorija aptverta, patikrinkime, ar nėra spragų, pro kurias galėtų ateiti miško žvėrys. Pagaminkime paukščiams lesyklėlių, o žvėreliams ėdžių. Lesyklėlės turi būti su stogeliais. Iš šonų ir galų jos apsaugomos grotelėmis, kad neįlįstų didesni paukščiai (kuosos, varnos, balandžiai).
Naujai pasodintų vaismedžių ir vaiskrūmių pomedžius reikėtų pamulčiuoti apie 10 cm storio durpių, pjuvenų, perpuvusio mėšlo ar smulkintos žievės, o braškes (svarbiausia tik pasodintas) – 5–7 cm storio durpių ar suvytusios žolės sluoksniu. Nedidelius braškynus naudinga pridengti dar ir eglišakėmis nuo stirnų.
Sugrėbus nukritusius lapus, pirmas darbas yra medžius apsaugoti nuo kiškių ir pelių. Jei tuo rūpintis nereikia, neaprišamus ir senesnius medžius (jau dabar, kol nešąla) reikia apsaugoti nuo saulės: kamienai ir stambesnės šakos nubaltinami kreida ar kalkėmis, pridėjus į jas silikatinių ar kaulų klijų, kad greitai nenuplautų lietūs. Prieš tai nuo senesnių vaismedžių kamienų reikėtų nugrandyti atšokusią žievę, ją surinkti ir sudeginti. Jaunų (1–4 metų amžiaus) medelių lygiais kamienais nebaltiname, bet aprišame specialiais plastikiniais tinkleliais, lentučių grotelėmis, meldais, nendrėmis, eglišakėmis, standžiu popieriumi. Pridengti, apsaugoti reikia ir šalčiams jautresnius vynmedžius. Tai padaryti paprasčiau, jei jie rudenį tinkamai nugenėti. Jaunus vynmedžius galima nuimti nuo žardelių ir paguldžius apsukti šiltinamąja medžiaga. Senų, storais kamienais vynmedžių nenuimsime, todėl juos stačius pridengiame šiaudų ar meldų dembliais, eglišakėmis, daržo plėvele.
Atbaidyti miško žvėris galima nutepus kamienus ir stambesnes šakas specialiais mišiniais su repelentais. Seniau sodininkai patys gamindavosi pastą iš molio ir karvių mėšlo (1 : 1), įdėdavo į ją 1 valgomąjį šaukštą karbolio rūgšties arba kreolino. Kitas receptas: kalkės, karvių mėšlas ir gyvulių kraujas lygiomis dalimis. Sodininkai siūlo ir kitokių priemonių: prikabinėti ant šakelių ar primėtyti ant žemės konservų dėžučių su skylutėmis, į jas prikišus naftalino, mėtų, deguto ar šunų išmatų. Padeda ir kiaulių lašiniai. Jais reikia ištepti 1/3–1/4 augalo šakelių.
Patikima apsaugos priemonė nuo pelių – nuodai. Parduotuvėse siūloma įsigyti graužikams naikinti skirtų rodenticidų. Rugsėjo–lapkričio mėnesiais apnuodytas jaukas pelių lankomose vietose dedamas bent du kartus kas 2–3 savaites. Tinka su žibalu sumaišytos durpės, pelenai, pjuvenos, kukurūzų miltų, cukraus pudros ir gipso (3 : 2 : 1) mišinys. Nuodų galima įberti į urvelius. Dirbant būtina mūvėti gumines pirštines, kad jaukas neįgautų žmogaus kvapo, o šis neapsinuodytų.

    Daugiau straipsnių
Jūsų komentaras :
Jūsų vardas*:
Komentaras (iki 1000 simbolių)*:
:) (laimingas) :D (super)
(hi) (paraudes) (fu) (kvailas)
(keista) :P :( (valio)
(nesamone) (masto) 8| (ok)
Apsaugos kodas*:
* - laukai turi būti užpildyti

Šiandien

  Lapkričio 21, trečiadienis.
  Saulė teka 08:01, leidžiasi 16:08.
  Mėnulis teka 15:53, leidžiasi 05:06.
  Mėnulis Jautyje 01.43, pilnėjantis, II ketvirtis.
  Alberta, Eibartė, Gomantas, Honorijus.
  Pasaulinė televizijos diena.
  Šaknų diena. Galima ruošti kompostą, tręšti kambarinius augalus, konservuoti daržoves. Laistykite vazonuose ir dirvoje augančius visžalius lapuočius, spygliuočius. Gavę pakankamai drėgmės, jie geriau žiemos, stipriai įšalus dirvai. Likus savaitei iki prognozuojamų šalčių, sėkite pajūrines lobuliarijas, medetkas, vienmetes aguonas, ešolcijas, žioveinius, dvirages leukonijas, uodeguotuosius burnočius, paprastąsias kosmėjas, kvapųjį tabaką. Netinkamas metas genėti gyvatvores.
  Jei žibėdama skala liepsną riečia žemyn – bus atodrėkis, jei aukštyn – šals.

Apklausa

Kada baltinate vaismedžių kamienus?

 El. paštas: redakcija@sodospalvos.lt, tel. (8 5) 275 2082