Daržas

  Dirvos pH: ką reiškia skaičiai ir kuo jie svarbūs?

Rūgščiamėgiams priskiriami augalai, pakenčiantys rūgščią dirvą. Sodinant tokius, dirvožemio rūgštingumas derinamas su sodinamų augalų poreikiais. Kaip sužinoti, kokia jūsų dirva, ir kuo svarbus pH?

Kuo augalams svarbus pH?

Kodėl taip svarbu parinkti augalui tinkamą pH? Kai dirva su augalu – puikiai sutariantys, vienas kitam tinkantys „partneriai“, tuomet augalui kur kas lengviau iš dirvos pasisavinti reikalingas maisto medžiagas ir augti sveikam.
Visi augalai reaguoja į dirvožemio pH. Žemės derlingumui ir augimo sąlygoms įtaką daro vandenilio jonų rodiklis. Jonų koncentracija reiškiama dydžiais nuo 0 iki 14. Kuo skaičius mažesnis, tuo vandenilio jonų koncentracija didesnė, o dirva – rūgštesnė. Kuo skaičius didesnis, tuo labiau dirva šarminė, taip vadinama „saldi“. Dažniausiai dirvožemis būna silpnai rūgštus – pH 6,5. Kai pH mažesnis nei 3,5, dirva laikoma labai rūgščia, 3,6–4,5 – rūgščia, 4,6–5,5 – sąlygiškai rūgščia, 5,6–6,5 – silpnai rūgščia. Silpnai rūgšti dirva tinka daugeliui augalų, tarp jų ir daržovių.
Augalų šaknys siurbia tik ištirpusias maisto medžiagas, kurių kiekis priklauso nuo dirvos reakcijos: esant tam tikram pH, maisto medžiagų gali ištirpti daugiau ar mažiau, jos gali visai netirpti ar tirpti per daug. Optimalia dirvos reakcija laikoma apie pH 6: tokiomis sąlygomis neblogai tirpsta visos augalams reikalingos maisto medžiagos. Jeigu pH mažesnis nei 5,0, augalams darosi sunku siurbti maistines medžiagas, neprieinamu tampa fosforas, gali būti per daug aliuminio ir mangano. Esant dideliam pH intervalui (5,0–8,0), augalai gerai pasisavina azotą, sierą, varį, cinką, esant kiek mažesniam (pH 7,0–8,0) – kalį. Iš rūgščios aplinkos geriau pasisavinama geležis, manganas, iš šarminės – molibdenas. Mokslininkai nurodo, kad biocheminės reakcijos ir fiziologiniai procesai vyksta geriausiai, kai dirvožemio pH 6–7.
Dirvos rūgštingumas yra natūralus, gamtos nulemtas, tačiau dėl žmogaus veiklos kintantis rodiklis. Pavyzdžiui, ilgai dirbama žemė ilgainiui rūgštėja (kalkingam dirvožemiui ilgalaikis dirbimas įtakos beveik neturi). Rūgštėjimo procesą paskatina ir lietūs, už kurių rūgštumą taip pat atsakingi žmonės (transporto priemonių, jėgainių išskiriamos dujos ir pan.).

Kaip ištirti žemę?


Geriausia dirvožemį tirti laboratorijoje. Šiam reikalui bandinius imkite iš viso sodo. Norint sužinoti dirvožemio pH, galima panaudoti vandenilio jonų rodiklio matavimo rinkinį. Tačiau apie dirvos rūgštingumą galima spręsti ir iš piktžolių sudėties. Acidofilai – tai tokie augalai, kurie gerai auga rūgščioje aplinkoje, kai dirvožemio pH yra 3,5–6,5. Rūgščiose dirvose gausu dirvinių asiūklių, našlaičių, svėrių, dirvinių ridikų, smulkiųjų rūgštynių, dirvinių kežių, vienamečių klėstenių, dirvinių bobramunių, rausvųjų posmilčių. O štai dirvinės čiužutės, garstukai, apyninės liucernos, dirviniai raguoliai, baltažiedžiai barkūnai, dirviniai vėdrynai, aguonos birulės mėgsta šarminę dirvą. Neutraliose dirvose gerai auga ankstyvieji šalpusniai, paprastosios jonažolės, pieviniai dobilai.




    Daugiau straipsnių
Jūsų komentaras :
Jūsų vardas*:
Komentaras (iki 1000 simbolių)*:
:) (laimingas) :D (super)
(hi) (paraudes) (fu) (kvailas)
(keista) :P :( (valio)
(nesamone) (masto) 8| (ok)
Apsaugos kodas*:
* - laukai turi būti užpildyti
Nuoroda į puslapį: www.sodospalvos.lt/Darzas-2559-N_Dirvos_pH_ka_reiskia_skaiciai_ir_kuo_jie_svarbus