Abrikosai - Armeniaca

Lietuvių, kaip ir dar kelių kitų šalių, autoriai abrikosus, ievas, vyšnias, slyvas, lauravyšnes ir migdolus laiko atskiromis erškėtinių šeimos gentimis, nors jau keli dešimtmečiai, kaip šios gentys sujungtos į vieną slyvos (Prunus L.) gentį. Vis dėlto skirtumai tarp minėtų augalų tokie dideli, kad, mūsų nuomone, kur kas patogiau laikytis botaninės nomenklatūros kodekso paskelbto neteisingu, bet aiškaus ir logiško skirstymo į keletą genčių.

Abrikosai – neaukšti vasaržaliai medžiai arba krūmai, paplitę Centrinėje ir Rytų Azijoje. Lapai paprasti, dantytais pakraščiais, kiaušiniški. Žiedai balti arba rausvi, pavieniai ar po kelis, žydi lapams skleidžiantis. Vaisiai – dideli sultingi kaulavaisiai su vienu kauliuku lygiu paviršiumi. Abrikosų vaisiai valgomi; išvesta daug kultūrinių veislių.
Gana reiklūs dirvos derlingumui ir drėgnumui, jautroki ligoms ir kenkėjams. Šaltesnėmis žiemomis ir ypač pavasario šalnų metu apšąla.

Mandžiūrinis abrikosas (Armeniaca mandshurica (Maxim.) Skvortzov (Prunus mandshurica (Maxim.) Koehne)) – plačios lajos medis iki 15 m aukščio. Žiedai iki 3 cm skersmens, pavieniai, šviesiai rausvi. Kaulavaisiai rutuliški, 1,5–2,5 cm skersmens, gelsvi.

Paprastasis abrikosas (Armeniaca vulgaris Lam. (Prunus armeniaca L.)) – 5–10 m aukščio medis trumpu, dažnai kreivu liemeniu. Žiedai dažniausiai pavieniai, iki 4 cm skersmens, balti arba rausvi. Vaisiai rutuliški arba pailgi, iki 5 cm ilgio, gelsvi, rausvi arba šviesiai raudoni.

Sibirinis abrikosas (Armeniaca sibirica (L.) Lam. (Prunus sibirica L.)) – skėstašakis 3–5 m aukščio medelis arba krūmas. Žiedai pavieniai, 2–3 cm skersmens, balti, kartais su rausvomis gyslomis arba rausvi. Vaisiai iki 2,5 cm skersmens, rutuliški, gelsvi arba rausvi, plaukuoti.