Ašuotės - Stipa
Ašuotės (Stipa) būdingi stepių augalai paplitę Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Europos stepės, kurių natūralių išliko labai mažai, birželio mėnesį, nokstant ašuočių sėkloms, įgauna būdingą sidabrinę spalvą. Nors dauguma ašuočių labai dekoratyvūs augalai, tačiau dėl komplikuoto jų dauginimo gėlynuose auginamos retai. Kiek dažniau auginama kibioji ašuotė (S.tenuissima), tačiau ji Lietuvoje nežiemoja ir auginama kaip vienmetis augalas. Taip pat prastai žiemoja ir labai graži didžioji ašuotė (S.gigantea).
Sėkmingiau auginamos iš pietinės Rytų Europos stepių kilusios ilgaakuotės plunksninės ašuotės (S.pennata), Stipa zalesskii ir Stipa tirsa. Jos auga kompaktiškais siaurų, kartais net siūliškų lapų kerais, tačiau pats jų grožis būna išplaukėjus varpoms, o ypač nokstant sėkloms. Birželio pabaigoje kerai pasipuošia pūkuotais, sidabriniais akuotais, kurie plevena vėjyje. Kai kurių rūšių akuotų ilgis siekia 40 cm.
Trumpaakuotės mažiau dekoratyvios. Iki žydėjimo jos sudaro gražius siaurų, svyrančių lapų kupstus. Dažniausiai auginama rūšis – S. capillata.
Visos ašuočių rūšys sudaro tankius, kompaktiškus kerelius. Gražiausiai atrodo auginamos didesnėmis grupėmis. Nepakartojamas vaizdas, kai didesniame plotelyje, vėjui pučiant, plevena sidabriniai akuotai. Visos ilgaakuotės rūšys tinka sausoms puokštėms.
Auginamos saulėtoje vietoje. Joms geriausiai tinka lengvesnės, laidžios dirvos. Bijo per didelės drėgmės, ypač žiemą. Visos ašuočių rūšys neilgaamžės. Kas 3-4 metai reikia užveisti naujų. Vegetatyviniu būdu dauguma rūšių dauginasi prastai, geriausia dauginti sėklomis. Kartais pasisėja pačios. Kadangi ašuotės kilusios iš stepių, sausroms yra visiškai atsparios ir jų niekuomet nereikia laistyti.
