Avietė paprastoji - Rubus idaeus
Paprastosios avietės (Rubus idaeus) veislės gausiai auginamos vaiskrūmių soduose. Laukinių augalų gausu miškuose ir pamiškėse.
Aviečių ir gervuogių gentis (Rubus) priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai, kurioje – apie 450 įvairių rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų juostoje. Kai kurios iš jų subrandina menkaverčius ar nevalgomus vaisius, bet yra dekoratyvios ir tinka sodybai papuošti.
Iš laukinių augalų būtent avietės išaugina pačias skaniausias uogas. Jos leidžia stiprius šakniastiebius, išaugina stačius ar svyrančius stiebus, kurie pirmaisiais metais būna žali, o antraisiais medėja. Lapai neporiniai plunksniški, sudaryti iš 3 (5) lapelių arba plaštakiškai skiautėti. Kai kurių rūšių ir veislių augalų stiebai apaugę dygliukais. Ant antramečių stiebų pražysta vidutinio dydžio purpuriniai, rožiniai arba balti žiedai. Vėliau užsimezga vaisiai. Tai tarpusavyje suaugę maži, sultingi kaulavaisiai, sudarantys uogų pavidalo vaisynus. Jie susitelkia ant iškilių arba plokščių žiedsosčių. Uogos raudonos, geltonos ir juodos su purpuriniu atspalviu. Po derėjimo antramečiai stiebai sudžiūsta. Lietuvos sodybose avietės auginamos nuo XVIII amžiaus.
Gydomųjų savybių turi vaisiai, lapai, šaknys, jaunos augalų viršūnės su lapeliais. Uogose esančios obuolių, citrinų ir kitos organinės rūgštys skatina virškinimą, naikina žalingus žarnyno ir skrandžio mikroorganizmus. Šios medžiagos padeda pašalinti iš organizmo sunkiųjų metalų druskas, radionuklidus, gydo aterosklerozę. Uogose gausu vitaminų A, C, E, taip pat B grupės vitaminų, folinės rūgšties, geležies, vario, kalio ir kitų mikroelementų, todėl vartojamos nuo mažakraujystės, sutrikus širdies ritmui. Jos skatina prakaitavimą, nes turtingos salicilo rūgšties. Tai natūralus aspirino pakaitalas. Uogos vartojamos nuo peršalimo, gripo, kvėpavimo takų infekcijų. Skani ir labai vertinga džiovintų uogų, lapų ir šakelių arbata.
