Balžuva siauralapė - Andromeda polifolia
Siauralapės balžuvos paplitimo arealas driekiasi nuo Šiaurės Amerikos per Kurilų salas, Sachaliną, Sibirą iki Vakarų Europos kalnų. Lietuvoje jis yra savaiminis, itin dažnas aukštapelkėse.
Krūmokšnis išauga 15–30 cm aukščio. Šakos ir stiebai ploni, rausvi su rudu atspalviu. Lapai siauri, linijiškai lancetiški, odiški, pliki, iki 1–4 cm ilgio ir 0,5 cm pločio, trumpakočiai. Jų viršutinė pusė žalia su pilkšvu atspalviu, apatinė – pilka, melsva su šviesiui pilku atspalviu arba balta. Lapų pamatai ir viršūnės nusmailėję, kraštai lygūs, užlinkę. Žiedai rausvi arba balti, nusvirę, susitelkę į retas gausiažiedes skėtiškas kekes šakučių viršūnėse. Žydi birželio mėnesį, atvirose vietose – labai gausiai. Vaisiai – 3–5 mm skersmens rutuliškos dėžutės.
Soduose auginamos siauralapės balžuvos veislės ‘Compacta’ ir ‘Niko’. ‘Compacta’ – 10–30 cm aukščio krūmokšnis, kurio laja kompaktiška, glausta. ‘Nikko’ nuo jos skiriasi tik taisyklingesne laja. Šakos labai tankios, plonos, persipynusios, rausvos su rudu atspalviu. Lapai odiški, siauri, linijiškai lancetiški, iki 4 (5) cm ilgio ir 0,5 cm pločio, lygiais užsirietusiais kraštais, viršutinėje pusėje pilkšvai žali, apatinėje ryškiai melsvai žali, abipus pliki. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais, saulėtose vietose – labai gausiai.
Siauralapė balžuva ir jos veislės gerai auga aukštapelkių durpžemyje (pH 4,5–5,5). Reikia gausiai laistyti. Gali augti iš dalies užpavėsintoje ir atviroje vietoje. Žiemą visiškai ištverminga. Dauginamossumedėjusiais auginiais, atlankomis.
Tinka auginti su rododendrais, viržiais ir erikomis vėsiose, drėgnose rabatėse arba grupėmis.
