Diktonas baltasis - Dictamnus albus
Baltasis diktonas (Dictamnus albus) paplitęs Vidurio ir Pietų Europoje. Augalo stiebai statūs, lapai neporiškai plunksniški. Žiedai viršūninėse kekėse, vainiklapiai rožiniai, kartais – balti. Žydi gegužės ir birželio mėnesiais.
Diktonų gentyje yra 6 rūšys, paplitusios Pietų Europoje, Kaukaze, Centrinėje Azijoje iki pat Tolimųjų Rytų. Vidutinio klimato juostoje gerai jaučiasi 3 rūšys. Tai dekoratyvūs ir atsparūs sausroms daugiamečiai žoliniai augalai. Be baltojo diktono gėlynuose artais auginamas kaukazinis diktonas (D. caucasicus).
Baltuosius diktonus auginti nesunku. Sodinti šiuos augalus geriausia pavasarį. Vieta parenkama apgalvotai, nes persodinimo diktonai labai nemėgsta. Ji turi būti saulėta arba šiek tiek užpavėsinta, šilta. Per sausras diktonai laistomi retai, bet taip, kad giliai sudrėktų žemė. Šie augalai gerai ištveria net pakankamai šaltas žiemas.
Diktonus derinkite su panašiomis sąlygomis augančiomis daugiametėmis gėlėmis: kraujažolėmis, šalavijais, gubojomis, rytinėmis aguonomis. Mišriose gėlių lysvaitėse jie turi užimti pagrindinę vietą, todėl įkurdinami toliau nuo krašto. Tarp kerų paliekami apie 50 cm tarpai.
Dauginami dalijant kerus ir sėklomis.
Nesodinkite diktonų prie takų, vaikų žaidimų aikštelių. Karštomis dienomis išsiskiriantys eteriniai diktonų aliejai sukelia alergiją, gali nudeginti odą. Ypač pavojingi jautriems žmonėms ir vaikams. Dirbdami sode, ravėdami dirvą aplink diktonus, būtinai mūvėkite pirštines ir vilkėkite drabužius, gerai dengiančius rankas ir kojas.
