Heleborai - Helleborus

Heleborai (Helleborus) yra vieni iš žinomiausių ir mėgstamiausių pavėsių augalų. Anglai juos vadina Kalėdų rožėmis, nes Vakarų Europoje heleborai dažnai pražysta jau gruodžio mėnesį; Lietuvoje šiltomis žiemomis – sausį. Paprastai žydi anksti pavasarį, tik nutirpus sniegui, neretai juos žydinčius apsninga, tik kai kurios vėlyvos veislės ir rūšys žydi gegužę. Žydi heleborai ilgiau kaip mėnesį, tik kartais grįžę stipresni šalčiai nušaldo žiedus. Mėgstami gėlynuose dėl ankstyvo žydėjimo, puošnių lapų, kurie išlieka dekoratyvūs visą vegetacijos periodą, ir ilgaamžiškumo – vienoje vietoje gali augti 20 ir daugiau metų. Laukinių heleborų yra apie 15 rūšių, paplitusių Centrinėje ir Pietų Europoje, Turkijoje, Kaukaze ir viena rūšis Kinijoje. Gėlynuose auginamos laukinių heleborų rūšys ir daugybė įvairiausių hibridų. Visos rūšys sąlyginai skirstomos į dvi grupes – į turinčius stiebą ir bestiebius.

Turinčių stiebą yra 4 rūšys ir vienas tarprūšinis hibridas. Tai H. lividus, H. argutifolius, H. foetidus, H. vesicarius ir H. x sternii. Žinomiausia stiebinių heleborų rūšis yra H. foetidus, dėl specifinio kvapo lietuviškai vadinama dvokiančiuoju heleboru. Lapai visžaliai, siaurai skaldyti, blizgantys. Žiedai žalsvi, susitelkę didelėse kekėse. Pavasarį gausiai žydi. Užauga iki 40–50 cm aukščio. Ši rūšis natūraliai auga Vakarų ir Pietų Europoje. Yra keletas veislių, besiskiriančių dydžiu ir lapų spalva. ‘Green Giant’ – labai stambūs augalai, ‘Ruth’ – tamsiais lapais, ‘Bowles Form’ – smulkiai karpytais lapais, ‘Wester Flisk’ lapai, ypač pavasarį, sidabriniai su raudonomis gyslomis, stiebai tamsiai raudoni. Taip pat auginamos šios rūšies margalapės ir geltonlapės formos, nors jos šaltomis žiemomis stipriai apšąla.

Visos stiebinių heleborų rūšys, skirtingai nei bestiebiai, gerai auga ir saulėje, ir pusiau pavėsyje ir yra atsparesnės sausroms. Auginamos derlingoje, normalaus drėgnumo dirvoje. Kadangi žiedus sukrauna jau rudenį, šaltą žiemą jie gali nušalti. Labai šaltomis žiemomis stiebai nušąla iki žemės, tačiau nukirpti greitai atželia. Po žydėjimo, jeigu nenorite nokinti sėklų, stiebus nupjaukite – greičiau atžels nauji.

Iš bestiebių labiausiai žinoma rūšis – baltažiedis heleboras (H. niger). Tai iki 20 cm aukščio augalas, ankstyvą pavasarį pražystantis stambiais baltais žiedais. Atrinktos kelios jo formos, iš kurių gražiausia ‘Sunset’ – žiedai labai stambūs, žydėjimo pradžioje balti, bet greitai pradeda rausti ir vėliau būna ryškiai rožiniai. Kita gerai žinoma rūšis – H. orientalis. Iš šios rūšies kilusios visos kultūrinės heleborų veislės.

Gėlynuose dažniausiai auginami hibridiniai heleborai. Išvesta įvairiausių spalvų žiedais: baltais, kreminiais, gelsvais, ryškiai geltonais, žaliais, rožiniais, raudonais, purpuriniais, melsvais ir net beveik juodais. Žiedai būna betaškiai, taškuoti ar su į vieną dėmę susiliejusiais taškais, taip pat labai gražios formos įvairių spalvų pilnaviduriai arba pusiau pilnaviduriai (anemoniniai).

Hibridiniai heleborai geriausiai auga pusiau pavėsyje. Auginami saulėtoje, karštoje vietoje skursta ir silpnai žydi. Netinka ir labai gilus pavėsis – tuomet jie auga vešliai, bet žydi negausiai. Geriausia auginti po netankiais medžiais ar krūmais. Šie augalai labiausiai mėgsta derlingą, daug humuso turinčią dirvą. Vienoje vietoje auga daugelį metų, todėl prieš sodinimą prastesnėje dirvoje patartina iškasti duobę ir įmaišyti komposto ar trąšios daržo žemės. Nors  nepakelia labai šlapių ir užmirkstančių dirvų, bet drėgmei jie gana reiklūs, tad per sausras reikėtų gausiai palieti. Heleborai šalčiams gana atsparūs. Labai šaltomis besniegėmis žiemomis gali apšalti, todėl verta rudenį pamulčiuoti durpėmis.