Epimedžiai - Epimedium
2011 m. 7 liepos d.
Epimedžiai (Epimedium) – nedideli pavėsių augalai, kilę iš Pietų Europos, Azijos kalnų bei Tolimųjų Rytų, kur randama pati didžiausia epimedžių įvairovė. Jau kelis dešimtmečius gėlynuose auginami: alpinis epimedis (Epimedium alpinum), didžiažiedis epimedis (E. grandiflorum), jungo epimedis (E. x youngianum), raudonasis epimedis (E. x rubrum) ir įvairiaspalvis epimedis (E. x versicolor). Šiuo metu populiarėja hibridinės epimedžių veislės, išsiskiriančios stambesniais žiedais, įdomesnių formų ir atspalvių lapais.
Dauguma epimedžių užauga iki 20–30 cm aukščio, nors kai kurios rūšys pasiekia ir 50 cm aukštį. daugumos rūšių lapai visžaliai, žaliuoja per žiemą, nors sniegas dažniausiai prilenkia juos prie žemės. Pavasarį greit pradeda augti nauji ūgliai su žiedais ir lapais, o senieji pamažu džiūva. Lapų spalvos priklauso nuo sezono: gražiausi jie pavasarį, su ryškiais purpuriniais apvadais, dėmėmis ar turintys bronzinį atspalvį. Vasarą tampa šviesiau ar tamsiau žali.
Visos rūšys žydi balandžio-gegužės mėnesiais nedideliais originalios formos žiedeliais. Žiedai rožiniai, raudoni, alyviniai, balti, geltoni, oranžiniai arba dvispalviai.
Epimedžiai plečiasi šakniastiebiais, todėl per kelis metus sudaro ištisus sąžalynus. Geriausiai auga pusiau pavėsyje, ypač po medžiais ar krūmais. Tinkamiausia drėgnesnė, puri, derlinga dirva. Pasodinti tinkamoje vietoje gali augti 20 ir daugiau metų. Anksčiau minėtos Lietuvoje auginamos epimedžių rūšys žiemoja nedengtos.
