Gailis pelkinis - Ledum palustre
Šio augalo paplitimo arealas apima arktinę Europos, Azijos ir Amerikos zoną. Lietuvoje savaiminis, itin dažnas užpelkėjusiuose pušynuose.
Šakotas krūmokšnis išauga 0,4–1,0 m aukščio. Ūgliai apaugę rusvais plaukeliais. Lapai 3–6 cm ilgio, trumpakočiai, linijiški, apatinė pusė rūdiškai ruda, veltiniškai plaukuota, kraštai užsirietę žemyn. Žiedai balti, penkianariai, sudaro 4–5 cm skersmens tankius veltiniškai plaukuotus skėtiškus žiedynus šakučių viršūnėse. Žydi gegužės–liepos mėnesiais. Vaisiai – 3 mm ilgio elipsiškos, tamsios rudos dėžutės. Sėklos subręsta rugpjūčio mėnesį.
Pelkinis gailis gerai auga šlapiame aukštapelkių durpžemyje (pH 4–5,5). Nepakantus kalkingumui. Žydi ir dera atvirose arba nedaug užpavėsintose vietose. Žiemoja gerai. Miestų sąlygas ištveria patenkinamai. Sausais periodais reikia gausiai laistyti. Dauginama sėklomis, žaliais auginiais ir šaknų atžalomis.
Stipriai ir svaigiai kvepia, todėl želdynuose, ypač mišriose eilutėse su kitais augalais, drauge su rododendrais, erikomis ir viržiais augintinas tik pavieniui arba nedidelėmis grupelėmis.
