Bruknuolė šliaužiančioji - Gauteria procumbens
Savaime paplitusi Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje, kur auga spygliuočių miškų retmėse, proskynose ir aikštelėse.
Tai krūmokšnis pažeme besidriekiančiais stiebais, kurio vertikalios šakelės pakyla į 10–20 cm aukštį. Ūgliai, šakelės, lapkočiai, žiedkočiai ir vaiskočiai rausvi arba raudoni. Lapai sudaro tankius kuokštus, šakelių viršūnėse elipsiški, 1–3 (5) cm ilgio, odiški. Jų viršutinė pusė tamsi žalia, žvilganti, apatinė – matinė, šviesesnė, plika. Rudenį lapai paraudonuoja. Žiedai balti arba šviesūs rožiniai, kūgiški, beveik uždari, nusvirę, kvapūs, medingi. Jų šakučių viršūnėse daug, nes išaugę lapų pažastyse. Žydi nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos. Vaisiai ryškūs raudoni, blizgantys, rutuliški, 0,8–1,5 cm skersmens, aromatingi, subręsta spalio mėnesį. Lietuvoje plinta veislė ‘Nana’, kuri yra dar labiau prigludusi prie žemės.
Šliaužiančioji bruknuolė nereikli dirvožemio derlingumui, itin gerai auga durpžemiu pagerintuose drėgnokuose smėlynuose, kurių pH 4–6. Veša ir gausiai dera iš dalies medžių ir krūmų lajų pridengtose vietose, tačiau labai pavėsingose vaisius veda blogai. Ištverminga žiemą. Auga sparčiai. Pakanti miesto sąlygoms. Dauginama sėklomis, žaliais ir sumedėjusiais auginiais.
Tinka kiliminiam apželdinimui, auginti eilutėse su kitais augalais priešais sodybas, alpinariumuose.
