Puskiparisis nutkinis - Chamaecyparis nootkatensis
Ilgus metus augalą vadinome Nutkiniu puskiparisiu (Chamaecyparis nootkatensis). 2002 metais įkurta geltkiparisių (Xantocyparis) gentis taip pavadinta dėl geltonos medienos spalvos, ir į ją įtrauktos dvi rūšys: tik 1999 metais atrastas vietnaminis ir jau seniai žinotas, bet prie puskiparisių priskirtas nutkinis. Nuo 2021 metų geltkiparisio gentis priskiriama kiparisams (Cupressus).
Nutkinio kipariso (Cupressus nootkatensis) tėvynė – vakarinė Š. Amerikos pakrantė nuo Port Wells Aliaskoje iki Siskijo (Siskyou) kalnų Š. Kalifornijoje, 4 – 7 klimato zonose. Paplitęs gana siauru ruožu – tik iki 160 km nuo vandenyno pakrantės.
Šiam kiparisui tinkamiausia 5 klimato zona: vėsus ir labai drėgnas oras. Nepakenčia karščių ir sausos įšilusios žemės. Dideli medžiai daug kenkėjų neturi, o jaunus pagraužia stirnos, elniai. Daigams kenkia kai kurie grybai, būdingi ligų sukėlėjai ir kitiems, pas mus augantiems ar auginamiems spygliuočiams.
Mūsų klimate nutkinis kiparisas šalčiui atsparus, kartais apšąla tik labai permainingą, su ilgesniais atodrėkiais žiemą ar per stiprias šalnas. Bet pasodintas saulės atokaitoje, sausoje, nors ir derlingoje dirvoje atrodo skurdokai, ypač margaspygliai ir jaunatviški kultivarai. Nepalankioms sąlygoms atsparesni svyruokliniai žalia laja augalai.
