Kasiopė pataisinė - Casiope lycopodioides

Savaime paplitusi Aliaskoje, Pietryčių, Azijoje, Kamčatkoje, Japonijoje, uolėtuose aukštų kalnų šlaituose. Lietuvoje labai reta.

Krūmokšnis gulsčias, tik 3–5 cm aukščio ir 30–80 cm pločio. Ūgliai pliki, 2 mm skersmens, šakos labai tankios, persipynusios sudaro kiliminę dangą. Lapai ypač trumpi, tik 1,5–2 mm ilgio, žvyniški, iškilūs, pliki, balsvais, plėveliškais, vienas kitą iš dalies dengiančiais peršviečiamais kraštais (be griovelių nugarėlėse), ant šakučių ketureiliai. Rudenį lapų dalis nusidažo geltonai su rusvu atspalviu. Žiedų vainikėliai suaugę, varpeliški, 6–8 mm ilgio, balti arba rožiniai. Ant šakučių žiedai pasvirę žemyn, žiedkočiai ploni, siūliški, 2 cm ilgio. Žydi gegužės–birželio mėnesį. Vaisiai – mažos dėžutės su labai smulkiomis sėklomis.

Pataisinė kasiopė vidutiniškai reikli dirvožemio derlingumui, tačiau mėgsta drėgmę ir nedidelį rūgštingumą. Iš dalies unksminė. Ištverminga žiemą. Dauginama sėklomis, žaliais ir sumedėjusiais auginiais.

Sodybose naudotina kiliminiam fonui sudaryti, sodintina aplink erikų, viržių ir kitų gėlių kompozicijas.