Augalai alpinariumui

Rūtenis

Miškuose dažnas paprastasis rūtenis (Corydalis solida (L.) Clairv.). Užauga apie 15 cm aukščio, žiedynas – viršūninė kekė iš rausvai violetinių […]

Šalavijas vaistinis

Vaistnis šalavijas – vis dažniau auginamas stipraus kvapo puskrūmis. Užauga 25-60 cm aukščio. Žydi birželio – liepos mėnesiais. Kilęs iš […]

Sangvinarija kanadinė

Sangvinarijos yra reti, labai puošnūs, pavasarį žydintys iš Šiaurės Amerikos kilę pavėsių augalai. Žinoma tik viena rūšis – kanadinė sangvinarija […]

Santolinos

Santolinos – astrinių (Asteraceae) šeimos gentis. Žinomos 8 rūšys. Tai visžaliai puskrūmiai kvapiomis šaknimis. Auga sausokoje ir sausoje, laidžioje dirvoje, […]

Sauleniai

Sauleniai – švitrūninių (Cistaceae) šeimos vienmetės ir daugiametės žolės, puskrūmiai. Gentyje – apie 80 rūšių. Yra nemažai visžalių rūšių. Saulei […]

Saulutė daugiametė

Daugiametė saulutė (Bellis perennis) yra kultūrinis augalas. Ji savaime paplitusi Pietų ir Centrinėje Europoje, Šiaurės Afrikoje, Vakarų Azijoje ir Kaukaze. […]

Sausmedis skėstašakis

Skėstašakio sausmedžio tėvynė – Kinija, Hupėjaus ir Sečuano provincijos. Vakarų Europoje introdukuotas apie 1900 metus, o Lietuvoje – apie 1975 […]

Scylė

Dažna gėlė – sibirinė scylė (Scilla siberica Haw.). Kai kur gali augti sulaukėjusi. Žinoma daug porūšių, varietetų ir veislių. Žydi […]

Šiaudeniai

Šiaudeniai – lelijinių šeimos augalai nedideliais baltais žiedeliais. Lietuvoje miškuose aptinkamas šakotasis šiaudenis (Anthericum ramosum). Alpinariumuose dažniausiai sodinamas stambesniais žiedais […]

Sidabražolė krūminė (sidabrakrūmis)

Daili krūmų forma ir ilgas žydėjimas būdingi sidabrakrūmiams, arba krūminėms sidabražolėms (Potentilla fruticosa). Išvesta veislių įvairiausių spalvų ir atspalvių žiedais. […]

Sidabražolės

Sidabražolės – erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai ir krūmai. Gentyje yra apie 300 rūšių. Žiedai taisyklingi, pavieniai arba sudaro […]

Šilagėlės

Šilagėlės – labai gražūs vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai. Žiedai pavieniai, varpelių formos. Stiebai nešakoti. Pamatinių lapų daug. Žinoma apie 12 […]

Šilingė šliaužiančioji

Gamtoje niekas nekreipia dėmesio į šlapiose pievose, pakrantėse prie žemės prigludusią šliaužiančiąją šilingę (Lysimachia nummularia). Kas kita – soduose auginama ryškiai […]

Šilokai

Šilokai, kaip ir perkūnropės, priklauso tai pačiai storlapių (Crassulaceae) šeimai, tik jie žymiai įvairesni. Šilokų (Sedum – plačiąja prasme) genčiai […]

Šilropės

Šilropės – storalapinių (Crassulaceae) šeimos gentis. Sudaro storų pamatinių lapų rozetes, kurios auga į viršų, virsdamos mėsingais žiedynkočiais. Peržydėjus augalams, […]

Šiušelės

Šiušelės labiau žinomos kaip aukštaūgiai, gausiai žydintys augalai. Tačiau yra daug smulkių kalnų rūšių, labai tinkamų alpinariumams. Vienos iš gražesnių […]

Smaliukė paprastoji

Smaliukės – neaukšti daugiamečiai gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalai. Stiebai statūs, su lapų skrotelėmis pamatuose. Lapai linijiški arba lancetiški, smailūs. Iš […]

Švitriešis pavasarinis

Lietuvoje pavasariniai švitriešiai (Ficaria verna) aptinkami drėgnose pamiškėse, pelkėtose pievose. Soduose dažniausiai auginamos veislės pilnaviduriais baltais, oranžiniais žiedais arba margais […]

Tiarėlės

Tiarėlės (Tiarella) – uolaskėlinių šeimos augalai, šiek tiek panašios į alūnes. Paplitusios Himalajuose, Rytų Azijoje ir Šiarės Amerikoje. Gentis negausi, […]

Uolaskėlės

Uolasakėlinių (Saxifragaceae) šeimos gentis yra gausi – žinoma apie 350 rūšių ir daug kultūrinių formų. Tai daugiametės, rečiau vienmetės ir […]

Vaisginos

Lietuvoje auga 3 laukinės vaisginų rūšys ir jas visas galima auginti gėlynuose, tačiau dažniausiai auginamos iš jų išvestos veislės spalvingais […]

Šiandien

  • Kovo 16, sekmadienis.
  • Saulė teka 06:31, leidžiasi 18:25.
  • Mėnulis teka 21:21, leidžiasi 06:54.
  • Mėnulis Svarstykėse, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis kovo 14 d.
  • Aistė, Henrika, Julijonas, Norvaldė, Norvilas, Norvilė, Vaidotas
  • Knygnešio diena.
  • Žiedų diena. Tinkama diena persodinti vazoninius augalus, tręšti, kad gausiai žydėtų. Sėkite gūžines salotas daigams. Netinkama diena karpyti gyvatvores, laistyti.
  • Jei pavasarį bent penkiolika rytų šąla, bus graži vasara.
e-seklos

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius