• lapkričio 17 d., Sekmadienis

Augalai vandens ir pakrančių

AGARAS

Agarai (Trapa) – vieni įdomiausių plūduriuojančių mūsų krašto augalų. Gamtoje jie labai reti ir saugomi, bet įsigyti jų galima iš […]

AJERAS BALINIS

Balinis ajeras (Acorus calamus) vertinamas dėl būdingo aromato ir vaistinių savybių. Užauga 0,6–1 m aukščio, pamažu plinta šakniastiebiais. Veislės ‘Variegatus’ […]

AŠTRYS ALAVIJINIS

Alavijinis aštrys (Stratiotes aloides) panašus į vandenyje plaukiojančią ananaso viršūnėlę. Kompaktiška siaurų, dantytais kraštais lapų skrotelė kontrastuoja su kitais plūduriuojančiais […]

BĖŽIS SKĖTINIS

Skėtinis bėžis (Butomus umbellatus) vertinamas dėl grakščių žiedų. Linijiški lapai sudaro kupstus, o belapis stiebas su skėtišku žiedynu siekia iki […]

DARMERA SKYDINĖ

Skydinė darmera (Darmera peltata) auga Šiaurės Amerikos vakaruose upių ir upelių pakrantėse. Balandžio mėnesio pabaigoje–gegužės mėnesį išauga 0,5–1 m aukščio […]

DUMBLIALAIŠKIS GYSLOTINIS

Gyslotinis dumblialaiškis (Alisma plantago-aquatica) sudaro 10–20 cm aukščio lapų kupstą. Vandenyje esantys apatiniai lapai bekočiai, o iškilę virš vandens – […]

LŪGNĖ

Lūgnes (Nuphar) būtų galima vadinti vandens lelijų seserimis. Jos labai nereiklios ir neretos Lietuvos ežeruose, lėtai tekančiose upėse. Paprastoji lūgnė […]

MELDAS

Ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris, sin. Scirpus lacustris) pakrantėse randamas iki 1–1,5 m gylio vandenyje. Tai 1–2,5 m aukščio apvaliu žaliu […]

NENDRĖ PAPRASTOJI

Paprastoji nendrė (Phragmites australis) vienas dažniausių ežerų, tvenkinių, lėtai tekančių upių pakrančių augalų. Sudaro didelius sąžalynus. Stiebas auga iki 2–4 […]

PAPLIAUŠKA STRĖLIALAPĖ

Strėlialapė papliauška (Sagittaria sagitifolia) visai kitaip atrodo po vandeniu ir krante. Jei auga upėje ar giliau po vandeniu, pasipuošia siaurais […]

PLAUMUONĖ VANDENINĖ

Vandeninė plaumuonė (Nymphoides peltata) natūraliai paplitusi tik Vakarų Lietuvoje. Tai reta, saugoma rūšis. Kitur Vakarų ir Vidurio Europoje ji gan dažna. […]

PLŪDĖ PLŪDURIUOJANČIOJI

Plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans) – su dailiais kiaušiniškais 8–12 cm ilgio ir 4–5 cm pločio plūduriuojančiais lapais. Jie subtiliai kontrastuoja […]

PLŪDRĖ DVIVARPĖ

Dvivarpės plūdrės (Aponogeton distachyos) nereikėtų maišyti su plūdėmis, nors augalų lapai ir panašūs. Plūdrės savaime Lietuvoje neauga, bet ši rūšis […]

PUPLAIŠKIS TRILAPIS

Trilapis puplaiškis (Menyanthes trifoliata) labai dekoratyvus mūsų krašto augalas. Lapai ilgakočiai, trilapiai, o žiedynas – tanki kekė iš 10–30 baltų […]

PURIENA PELKINĖ

Pelkinė puriena (Caltha palustris) paplitusi visoje Lietuvoje ir mielai auginama soduose. Jei tik žemė pakankamai drėgna, visai gerai auga gėlynuose. […]

ŠIURPIS ŠAKOTASIS

Šakotasis šiurpis (Sparganium erectum) – įspūdingiausias šios genties augalas. Užauga 0,3–1,5 m aukščio, pasipuošia siaurais linijiškais lapais. Apskritai visas grožis […]

SKENDENIS

Skendeniai (Utricularia) šiek tiek panašūs į nertis – beveik tokie pat lyg šukučių siūliški lapeliai. Visgi tarp skendenio lapelių iš […]

ŠVENDRAS

Gamtoje paplitusios dvi švendrų rūšys: plačialapiai (Typha latifolia) ir siauralapiai (T. angustifolia). Kokius rinksitės – priklauso nuo tvenkinėlio dydžio. Nors plačialapis […]

ŠVYLIAI

Švyliai (Eriophorum) iš tolo žavi baltais pūkuotais vaisynais. Lietuvoje auga 4 švylių rūšys, 2 iš jų – labai dažnai įvairiose […]

VANDENPLŪKIS

Vandenplūkiai (Hydrocharis morsus-ranae) primena miniatiūrinius vandens lelijų lapelius. Jų skrotelės plūduriuoja negiliuose vandenyse, vasarą leidžia daug pažastinių ūglių. Kiekvieno ūglio […]

VIKŠRIS

Vikšriai (Juncus) iš pažiūros primena ir meldus, ir viksvas. Gal ir nebūtų niekuo ypatingi, jei ne kėstojo vikšrio (J. effusus) […]

Šiandien

  • Lapkričio 17, sekmadienis.
  • Saulė teka 07:53, leidžiasi 16:14.
  • Mėnulis teka 14:39, leidžiasi 00:15
  • Mėnulis Žuvyse, pilnėjantis, II ketvirtis.
  • Benita, Dionyzas, Elžbieta, Getautas, Gilvilė, Grigalius, Nemira, Viktorija.
  • Tarptautinė studentų diena.
  • Lapų diena. Tinkamas metas laistyti augalus, purkšti, tręšti, grėbti lapus, krauti kompostą. Nurinkite nukritusius lapus nuo besidriekiančių spygliuočių šakelių, nes po ilgesnio laiko pagels spygliai. Juos galima palikti po lapuočiais krūmais, ant gebenių, žiemių, pachisandrų. Iki pavasario lapai suirs ir virs trąšomis. Nepalanku genėti vaismedžius, krūmus, konservuoti, sandėliuoti daržoves.
  • Lapkričio upelis iš krantų, šienas į kupetas.

Įvykių kalendorius

Populiariausi straipsniai

Apklausa

Ar jūsų tvenkinyje ar šulinyje vis dar nusekęs vanduo po vasaros sausros ?

Rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Sekite mus