Augalai vandens ir pakrančių

Agarai

Agarai (Trapa) – vieni įdomiausių plūduriuojančių mūsų krašto augalų. Gamtoje jie labai reti ir saugomi, bet įsigyti jų galima iš […]

Ajeras balinis

Balinis ajeras (Acorus calamus) vertinamas dėl būdingo aromato ir vaistinių savybių. Užauga 0,6–1 m aukščio, pamažu plinta šakniastiebiais. Veislės ‘Variegatus’ […]

Aštrys alavijinis

Alavijinis aštrys (Stratiotes aloides) panašus į vandenyje plaukiojančią ananaso viršūnėlę. Kompaktiška siaurų, dantytais kraštais lapų skrotelė kontrastuoja su kitais plūduriuojančiais […]

Bėžis skėtinis

Skėtinis bėžis (Butomus umbellatus) vertinamas dėl grakščių žiedų. Linijiški lapai sudaro kupstus, o belapis stiebas su skėtišku žiedynu siekia iki […]

Darmera skydinė

Skydinė darmera (Darmera peltata) auga Šiaurės Amerikos vakaruose upių ir upelių pakrantėse. Balandžio mėnesio pabaigoje–gegužės mėnesį išauga 0,5–1 m aukščio […]

Dryžutis nendrinis

Dryžučių (Phalaris) gentyje yra tik viena rūšis – nendrinis dryžutis (Ph.arundinacea), plačiai išplitęs mūsų šalyje, ypač gausus Nemuno žemupio užliejamose […]

Dumblialaiškis gyslotinis

Gyslotinis dumblialaiškis (Alisma plantago-aquatica) sudaro 10–20 cm aukščio lapų kupstą. Vandenyje esantys apatiniai lapai bekočiai, o iškilę virš vandens – […]

Eichornija paprastoji

Paprastosios eichornijos (Eichornia crassipes) – nepaprastai dailūs augalai, populiariai vadinami vandens hiacintais. Lapai sudaro vandens paviršiuje plūduriuojančią skrotelę. Subrendę augalai […]

Kemerai

Tarp daugelio kemerų (Eupatorium) rūšių veislių yra keletas margais bei spalvotais lapais. Veislės Eupatorium rugosum ‘Chocolate’ lapai šokolado spalvos. Geriausiai […]

Liguliarijos (gaurės)

Šių astrinių šeimos augalų gentyje yra apie 100 rūšių. Soduose auginamos 6. Visos liguliarijos (Ligularia) auga atvirose, bet nekarštose arba […]

Lūgnė paprastoji

Lūgnes (Nuphar) būtų galima vadinti vandens lelijų seserimis. Jos labai nereiklios ir neretos Lietuvos ežeruose, lėtai tekančiose upėse. Paprastoji lūgnė […]

Meldai

Ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris, sin. Scirpus lacustris) pakrantėse randamas iki 1–1,5 m gylio vandenyje. Tai 1–2,5 m aukščio apvaliu žaliu […]

Nendrė paprastoji

Paprastoji nendrė (Phragmites australis) vienas dažniausių ežerų, tvenkinių, lėtai tekančių upių pakrančių augalų. Sudaro didelius sąžalynus. Stiebas auga iki 2–4 […]

Papliauška strėlialapė

Strėlialapė papliauška (Sagittaria sagitifolia) visai kitaip atrodo po vandeniu ir krante. Jei auga upėje ar giliau po vandeniu, pasipuošia siaurais […]

Pistija salotinė

Švelniais pūkeliais padengti salotinės pistijos (Pistia stratiotes) lapai. Tai gan kaprizingas augalėlis, kilęs iš Amerikos atogrąžų. Gerai auga tik šiltą […]

Plaumuonė vandeninė

Vandeninė plaumuonė (Nymphoides peltata) natūraliai paplitusi tik Vakarų Lietuvoje. Tai reta, saugoma rūšis. Kitur Vakarų ir Vidurio Europoje ji gan dažna. […]

Plūdė plūduriuojančioji

Plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans) – su dailiais kiaušiniškais 8–12 cm ilgio ir 4–5 cm pločio plūduriuojančiais lapais. Jie subtiliai kontrastuoja […] (1)

Plūdrė dvivarpė

Dvivarpės plūdrės (Aponogeton distachyos) nereikėtų maišyti su plūdėmis, nors augalų lapai ir panašūs. Plūdrės savaime Lietuvoje neauga, bet ši rūšis […]

Puplaiškis trilapis

Trilapis puplaiškis (Menyanthes trifoliata) labai dekoratyvus mūsų krašto augalas. Lapai ilgakočiai, trilapiai, o žiedynas – tanki kekė iš 10–30 baltų […]

Puriena pelkinė

Pelkinė puriena (Caltha palustris) paplitusi visoje Lietuvoje ir mielai auginama soduose. Jei tik žemė pakankamai drėgna, visai gerai auga gėlynuose. […]

Raudoklės

Raudoklės – raudoklinių (Lythraceae) šeimos augalai. Gentyje yra apie 30 rūšių – vienmečių ir daugiamečių žolių, net mažų puskrūmių. Daug […]

Šiandien

  • Kovo 16, sekmadienis.
  • Saulė teka 06:31, leidžiasi 18:25.
  • Mėnulis teka 21:21, leidžiasi 06:54.
  • Mėnulis Svarstykėse, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis kovo 14 d.
  • Aistė, Henrika, Julijonas, Norvaldė, Norvilas, Norvilė, Vaidotas
  • Knygnešio diena.
  • Žiedų diena. Tinkama diena persodinti vazoninius augalus, tręšti, kad gausiai žydėtų. Sėkite gūžines salotas daigams. Netinkama diena karpyti gyvatvores, laistyti.
  • Jei pavasarį bent penkiolika rytų šąla, bus graži vasara.
e-seklos

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius