Balinis ajeras (Acorus calamus) vertinamas dėl būdingo aromato ir vaistinių savybių. Užauga 0,6–1 m aukščio, pamažu plinta šakniastiebiais. Veislės ‘Variegatus’ […]
Alavijinis aštrys (Stratiotes aloides) panašus į vandenyje plaukiojančią ananaso viršūnėlę. Kompaktiška siaurų, dantytais kraštais lapų skrotelė kontrastuoja su kitais plūduriuojančiais […]
Skėtinis bėžis (Butomus umbellatus) vertinamas dėl grakščių žiedų. Linijiški lapai sudaro kupstus, o belapis stiebas su skėtišku žiedynu siekia iki […]
Skydinė darmera (Darmera peltata) auga Šiaurės Amerikos vakaruose upių ir upelių pakrantėse. Balandžio mėnesio pabaigoje–gegužės mėnesį išauga 0,5–1 m aukščio […]
Gyslotinis dumblialaiškis (Alisma plantago-aquatica) sudaro 10–20 cm aukščio lapų kupstą. Vandenyje esantys apatiniai lapai bekočiai, o iškilę virš vandens – […]
Lūgnes (Nuphar) būtų galima vadinti vandens lelijų seserimis. Jos labai nereiklios ir neretos Lietuvos ežeruose, lėtai tekančiose upėse. Paprastoji lūgnė […]
Ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris, sin. Scirpus lacustris) pakrantėse randamas iki 1–1,5 m gylio vandenyje. Tai 1–2,5 m aukščio apvaliu žaliu […]
Paprastoji nendrė (Phragmites australis) vienas dažniausių ežerų, tvenkinių, lėtai tekančių upių pakrančių augalų. Sudaro didelius sąžalynus. Stiebas auga iki 2–4 […]
Strėlialapė papliauška (Sagittaria sagitifolia) visai kitaip atrodo po vandeniu ir krante. Jei auga upėje ar giliau po vandeniu, pasipuošia siaurais […]
Vandeninė plaumuonė (Nymphoides peltata) natūraliai paplitusi tik Vakarų Lietuvoje. Tai reta, saugoma rūšis. Kitur Vakarų ir Vidurio Europoje ji gan dažna. […]
Plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans) – su dailiais kiaušiniškais 8–12 cm ilgio ir 4–5 cm pločio plūduriuojančiais lapais. Jie subtiliai kontrastuoja […]
Dvivarpės plūdrės (Aponogeton distachyos) nereikėtų maišyti su plūdėmis, nors augalų lapai ir panašūs. Plūdrės savaime Lietuvoje neauga, bet ši rūšis […]
Trilapis puplaiškis (Menyanthes trifoliata) labai dekoratyvus mūsų krašto augalas. Lapai ilgakočiai, trilapiai, o žiedynas – tanki kekė iš 10–30 baltų […]
Pelkinė puriena (Caltha palustris) paplitusi visoje Lietuvoje ir mielai auginama soduose. Jei tik žemė pakankamai drėgna, visai gerai auga gėlynuose. […]
Šakotasis šiurpis (Sparganium erectum) – įspūdingiausias šios genties augalas. Užauga 0,3–1,5 m aukščio, pasipuošia siaurais linijiškais lapais. Apskritai visas grožis […]
Gamtoje paplitusios dvi švendrų rūšys: plačialapiai (Typha latifolia) ir siauralapiai (T. angustifolia). Kokius rinksitės – priklauso nuo tvenkinėlio dydžio. Nors plačialapis […]
Vandenplūkiai (Hydrocharis morsus-ranae) primena miniatiūrinius vandens lelijų lapelius. Jų skrotelės plūduriuoja negiliuose vandenyse, vasarą leidžia daug pažastinių ūglių. Kiekvieno ūglio […]
Lapų diena. Tinkamas metas laistyti augalus, purkšti, tręšti, grėbti lapus, krauti kompostą. Nurinkite nukritusius lapus nuo besidriekiančių spygliuočių šakelių, nes po ilgesnio laiko pagels spygliai. Juos galima palikti po lapuočiais krūmais, ant gebenių, žiemių, pachisandrų. Iki pavasario lapai suirs ir virs trąšomis. Nepalanku genėti vaismedžius, krūmus, konservuoti, sandėliuoti daržoves.
Kraunasi ...
