• kovo 28 d., Ketvirtadienis

Augalų enciklopedija

VYŠNIOS IR TREŠNĖS

Vyšnių ir trešnių kilmė bei klasifikacijos Dėl vyšnių ir trešnių klasifikavimo yra įvairių nuomonių. Štai XX a. pirmoje pusėje Lenkijos […]

VYTENIS

Trumpakotis vytenis (A. brevipedunculata) primena smulkutį vynmedį. Visgi jis nėra visai smulkus: penkiaskiaučiai lapai – apie 10 cm ilgio, o […]

Vytmenys, abelija

Genčiai priklauso apie 15 nedidelių bei vidutinio dydžio krūmų rūšių. Dauguma gana lepūs visžaliai ir pusiau visžaliai augalai, paplitę Kinijoje […]

X. HEUCHERELLA

Tai heicherų ir tiarelių hibridai. Lapų forma ir žiedai panašesni į tiarelių, o spalvų deriniai būna panašūs ir į tiarelių, […]

ŽAGRENIS

Natūraliose sąlygose paprastai būna aukšto (610 m) krūmo, tiksliau, krūmų grupės pavidalo, nes plinta šaknų atžalomis. Želdynuose dažniausiai formuojamas medis, […]

ŽALČIALUNKIAI

Apie 50 šios genties rūšių – nedideli visžaliai arba vasaržaliai krūmai, pavasarį žydintys kvapiais žiedais, o vasarą sunokinantys nuodingus uogų […]

Žalčialunkis šilinis

Šilinio žalčialunkio tėvynė – Vidurio ir Pietų Europos kalnai. Lietuvoje dažnai auginamas sodininkų mėgėjų sodybose. Puskrūmis – 0,3–0,4 m aukščio, […]

ŽALIOJI RAGANĖ

Žalioji raganė (C. fargesii) paplitusi Vakarų Kinijoje. Aukšta, greitai auga, bet žiemą dalis stiebų apšąla. Žiedai ant vienmečių ūglių pražysta […]

ŽALSVOJI RAGANĖ

Žalsvoji raganė (C. glauca). Žydėjimo pabaigoje jos taurėlapiai plačiai išsiskleidžia, net atsilenkia atgal. Tada matosi, kad taurėlapių vidinė pusė plika – […]

ŽEMENĖ

Žemenės – žemi vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalai, sudarantys kupstelius. Iš viso žinoma apie 20 rūšių, dvi […]

ŽEMUOGĖ

Žemuogės (Fragaria L.) – erškėtinių šeimos daugiamečiai žoliniai augalai, išauginantys lapų skroteles ir ilgus šliaužiančius ūglius (ūsus). Pastarieji ties bambliais […]

Žibuoklės

Žibuoklės – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai. Gentyje – 3 rūšys. Lapai kotuoti, triskiaučiai, sudaro skrotelę. Lietuvoje auga viena rūšis – […]

Žiemė mažoji

Mažoji žiemė (Vinca minor) savaime paplitusi Europoje, Viduržemio jūros pakrantėse. Plinta Lietuvoje, sudaro tankius sąžalynus. Šis visžalis puskrūmis užauga 10-15 […]

ZIGOPETALAI

Tai nedidelė orchidėjų gentis, kuriai priskiriama tik 20–30 rūšių. Zigopetalai auga Centrinėje ir Pietų Amerikoje, gamtoje jie randami ant žemės, […]

ŽILAKRŪMIAI

Augalai dažnai dygliuoti, jauni stiebai ir lapai daugiau ar mažiau padengti sidabriniais arba rudais žvyneliais. Žiedai dažnai kvapūs, medingi, nedideli, […]

ŽILAKRŪMIS

Genčiai priklauso kelios dešimtys krūmų bei mažų medelių, savaime augančių Pietų Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Daugumos žilakrūmių lapai sidabro atspalvio, […]

ŽILĖ

Iečialapė žilė (S. macroglossus) paplitusi Pietų Afrikoje. Ten dar vadinama Natalio arba Kapo gebene (Natal Ivy, Cape Ivy), dėl blizgių […]

Žilė pilkšvalapė

Pilkšvalapė žilė (Senecio cineraria) žavi pilkais, lyg baltu veltiniu padengtais lapais. Tai – daugiametis, bet šalčiui jautrokas augalas, todėl auginamas […]

ŽILĖ, CINERARIJA

Visi šios genties augalai vadinami žilėmis, tik vienai rūšiai liko senasis vardas – mišrioji cinerarija (Senecio cruentus). Pastaroji, kilusi iš […]

ŽINGINYS PELKINIS

Pelkinis žinginys (Calla palustris) – vienas dailiausių mūsų krašto augalų. Strėliškų lapų kupstelis užauga iki 15–30 cm aukščio. Storas šakniastiebis […]

ŽIOGNAGĖ

Žiognagės – daugiametės erškėtinių (Rosaceae) šeimos pusiau skrotelinės žolės. Gentyje – apie 56 rūšys. Pamatiniai ir apatiniai lapai plunksniški, kiti […]
Sekluva II

Šiandien

  • Kovo 28, ketvirtadienis.
  • Saulė teka 06:01, leidžiasi 18:48.
  • Mėnulis teka 22:55, leidžiasi 06:39.
  • Mėnulis Skorpione, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis kovo 25 d.
  • Girmantė, Odeta, Rimkantas, Sikstas, Filemonas
  • Didysis ketvirtadienis
  • KIRMINŲ DIENA. Lapų diena. Genėkite gyvatvores. Sodinkite, sėkite gūžines salotas, gūžinius kopūstus. Laistykite, purkškite, tręškite augalus. Rinkite ir džiovinkite vaistinius, prieskoninius augalus, dilgėles, darykite gydomąsias pagalves.
  • Kokia kovo mėnesio antroji pusė, tokia bus ir balandžio pradžia, tokia bus ir vasara.

Populiariausi straipsniai

darzoviuseklos

Sekite mus

SS
e-seklos

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius