• lapkričio 19 d., Antradienis

Palmės

ARCHONTOPHOENIX

Lietuvoje ši palmė kiek retesnė. Daugelyje pasaulio šalių auginama kaip puošnus dekoratyvinis augalas. Suaugę Archontophoenix pasiekia 20 m aukštį. Stiebas […]

AREKA

Areka (Areca) Plonastiebės, turinčios kelis stiebus, rečiau – vienastiebės palmės. Ant kamieno matomi žiediški randai. Lapai plunksniški, ryškiai žali, lapeliai tankiai […]

ARENGA

Arenga (Arenga) Šios palmės vienastiebės arba daugiastiebės. Stiebai gausiai padengti plaušais – lapkočių makščių likučiais. Lapai plunksniški. Pirmasis žiedynas viršūninis. […]

BRAHEA

Šios palmės užauga iki 12 m aukščio. Jaunų augalų stiebai padengti plaušuotomis lapų makštimis, vėliau platėja ir plinka. Lapai vėduokliški, […]

CHAMEDORĖJA

Tai augančios krūmais arba neaukštos palmės su plonais, tiesiais, panašiais į bambuko kamienais. Aukštis – 1-2 m. Lapai plunksniški. Gentyje – per […]

CHRYSALIDOCARPUS

Šios palmės vienastiebės ir krūmiškos daugiastiebės, iki 9 m aukščio. Stiebai lygūs, žieduoti. Lapai plunksniški, su 40-60 porų lapelių. Auga […]

DRACENA

Dracenos – lelijinių šeimos augalų gentis, kilusi iš Afrikos ir Azijos tropikų bei subtropikų. Genties pavadinimas kilęs iš Dracaena draco, reiškiančio […]

DYGTYOSPERMA

Šios palmės – vertingi dekoratyviniai aukštakamieniai (iki 14 m) augalai. Lapai plunksniški, lapeliai linijiškai lancetiški, nusmailėję arba dvišakiai, viršūniniai – […]

EUTERPE

Euterpe – retai auginama palmių gentis. Augalai siekia iki 25 m aukščio. Kamieno storis – iki 20 cm. Pietų Amerikoje šios palmės […]

FINIKINĖ PALMĖ

Finikinės palmės išauga aukštos arba žemos, su plunksniškų lapų laja viršūnėje. Kamienas vienas arba keli. Žiedynai pažastiniai. Visos rūšys – […]

HOVĖJA

Hovėjos – labai dekoratyvios palmės, mėgstami vazoniniai augalai. Gentyje – 2 rūšys, kilusios iš Lord-Howe salos, esančios į rytus nuo Australijos. Pagal […]

JUKA

Nuo nedidelės, panašios į agavą ar ananasą, juka gali užaugti iki didelės, su storu stiebu ir lapų kuokštu viršuje – […]

KARIOTA

Genčiai priklauso vienkamienės ir daugiakamienės palmės. Jų lapai sudėtiniai, dvigubai plunksniški, 3-5 m ilgio. Lapų dalys – netaisyklingo trikampio formos, visai […]

KOKOSPALMĖ

Gentyje 1 rūšis – riešutinė kokospalmė (Cocos nucifera). Puikiai visiems žinomi jos vaisiai. Suaugę augalai pasiekia 10-20 m, kartais 30 m […]

KORIFA

Šios palmės – aukštastiebiai, iki 24 m aukščio augalai. Lapai vėduokliški, stambūs, suskaldyti iki pusės į linijiškai lancetiškas skiltis. Žiedynas didžiulis – […]

LIVISTONA

Medžiai išauga iki 20-25 m aukščio. Kamienai randuoti arba padengti nukritusių lapų makštimis, viršūnėje – didelė laja. Lapai vėduokliški, apvalūs, suskaldyti […]

MASCARENA (SYN. HYOPHORBE)

Mascarena (syn. Hyophorbe) Šios palmės – neaukšti (1,5-7 m aukščio) vienanamiai augalai. Kamienai verpstės arba butelio formos. Lapai plunksniški. Žiedynas susiformuoja […]

MIKROCELIS

Šios nedidelės, grakščios palmės auga Brazilijos kalnų ir priekalnių miškuose. Siekia iki 3 m aukščio, stiebo skersmuo neviršija 5-8 cm. […]

NOLINA

Nolina kilusi iš Meksikos. Savo tėvynėje ji – išsišakojęs 10 m aukščio krūmas, pasipuošęs nusvirusiais 1 m ir ilgesniais pilkai žaliais […]

PALMĖ NYKŠTUKĖ

Krūmai, rečiau – medžiai. Stiebai užauga 2-3 m aukščio, padengti šiurkščiais, raudonai rudais plaušais. Lapai susitelkę stiebų viršūnėse, vėduokliški, giliai suskaldyti. […]

RAPIPALMĖ

Rapipalmės – krūmiškos palmės su plonais lyg bambuko stiebais, padengtais tinkliškais plaušais. Lapai vėduokliški, nedideli, suskaidyti į 5-10 dalių. Auga Kinijoje […]

Šiandien

  • Lapkričio 19, antradienis.
  • Saulė teka 07:57, leidžiasi 16:11.
  • Mėnulis teka 15:15, leidžiasi 02:36.
  • Mėnulis Avine, pilnėjantis, II ketvirtis.
  • Dainotas, Matilda, Rimgaudė.
  • Tarptautinė vyrų diena. Tarptautinė tualetų diena
  • Vaisių diena. Galima sėti, sodinti, rinkti derlių, šaldyti vaisius, daržoves, rinkti vaistinius augalus. Rinkite šaltalankių, šermukšnių vaisius. Sukausčius dirvą gruodui, pamulčiuokite svogūnines, kitas daugiametes gėles. Jei nepasodinote žieminių česnakų, kuo greičiau tai padarykite. Iš karto juos užpilkite 5–7 cm storio durpių, pjuvenų ar medžių lapų sluoksniu. Nepalanku tręšti, pradėti džiovinti vaisius, prieskonines žoleles.
  • Jei rudenį gausūs rūkai ir medžiai šerkšnija – kiti metai bus geri.

Įvykių kalendorius

Populiariausi straipsniai

Apklausa

Ar jūsų tvenkinyje ar šulinyje vis dar nusekęs vanduo po vasaros sausros ?

Rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Sekite mus