Ąsoteniai - Nepenthes

Visi ąsotenių (Nepenthes) genties augalai (apie 70 rūšių) priklauso ąsoteninių (Nepenthaceae) šeimai. Dauguma auga Azijos atogrąžose, ypač Borneo saloje.

Tarp ąsotenių yra daug epifitinių rūšių. Jų šaknys kabo ore ir iš jo gauna drėgmės.

Kiti ąsoteniai – krūmiškos lianos, aptinkamos drėgnose vietose. Ploni žoliniai ar pusiau sumedėję stiebai medžių kamienais ir šakomis užlipa kelias dešimtis metrų. Yra ir drėgnose pakrantėse augančių stačiaūgių rūšių su požeminiais šakniastiebiais.

Ąsotenių žiedai smulkūs ir neišvaizdūs, sudaro šluotelių formos žiedynus. Stambūs lapai viršūnėse pereina į plonus, ilgus ūsus, apsivejančius atraminį augalą. Jų galuose kabo ąsotėliai vabzdžiams gaudyti.

Įvairių rūšių augalų ąsotėliai skiriasi spalvomis, o jų ilgis gali būti nuo 2,5 iki 30 cm. Dažniausiai jie yra ryškiaspalviai (raudoni, balkšvi, dėmėti), todėl gerai matomi tarp žalumos. Kad į vidų neprilytų lietaus vandens, ąsotėliai turi dangtelius.

Paslaptingai atrodo tamsūs, purpuriniai su rudu atspalviu ąsotėliai, o rusvi ir žalsvi, išmarginti baltomis ir geltonomis dėmelėmis – visai linksmai.

Vabzdžius ąsoteniai privilioja spalvomis, nektaro kvapu, ir nutūpę ant ąsotėlio krašto, jie slysta žemyn. Ąsotėlio vidus labai lygus ir slidus, o viduje esantis skystis – klampus, todėl auka pasprukti nebegali.