Klausk specialisto
560 klausimų.
Sveiki, pasakykit, prašau, kodėl nežydi forsitija? Prieš kokius 5 metus žydėjo tik jos apatinės šakos, kurios gulėjo ant žemės ir buvo po sniegu. Tas šakas nukirpome ir po to nežydėjo nė vieną pavasarį.
Atsakymas:
Nežinome, kokiomis sąlygomis ir kokios veislės forsitiją Jūs auginate. Šie krūmai ne visada gerai peržiemoja, ypač atvirose, vėjuotose vietose – apšąla šakelių viršūnės ir pumpurai, augalai nežydi. Forsitijų negalima genėti anksti pavasarį ir nukirpti daug jaunų šakelių. vasaros antroje pusėje reikalingos kalio ir fosforo trąšos, kurios padeda šakelėms sumedėti, sukrauti daugiau žiedinių pumpurų. Nenoriai žydi nuolat apšąlančios, auginamos vėjuotoje vietoje, gausiai azotinėmis trąšomis tręšiamos, šešėlyje auginamos forsitijos.
Laba diena, nusipirkau gėlę. Ji vadinasi kamelia japoniška. Ją atsivežiau iš Vokietijos. Ar ji gali žiemoti lauke? Nes mačiau Vokietijoje dideli krūmai ir visus metus auga lauke. Įdomu, ar mūsų sąlygomis ir orais ji nenušals? Ačiū.
Atsakymas:
Japoninės kamelijos – reiklūs augalai. Yra įvairių veislių, kurių jautrumas šalčiui irgi skiriasi. Vidutiniškai kamelijos ištveria iki -15 C trumpalaikius šalčius. Taigi, Vakarų Europoje jos neblogai auga soduose, o Lietuvoje joms per šalta. Galbūt kur nors pajūryje, šiltoje užuovėjoje ir galėtų išgyventi.
Kamelijas geriausia auginti dideliuose vazonuose. Vasarą laikyti lauke, nekarštoje vietoje, o žiemai įnešti į 5-10 C šilumos šviesią patalpą. Gerai auga tik rūgščioje žemėje (pH 4–5,5), todėl laistymui kalkingas vandentiekio vanduo netinka.
Laba diena, norėčiau sužinoti, kaip darže išnaikinti baltąsias paukštpienes? Nei ravėjimas, nei svogūnėlių iškasimas nepadeda.
Atsakymas:
Būtent svogūnėlių iškasimas yra geriausias būdas naikinti paukštpienes. Tai daryti reiktų iki žydėjimo ir augalams žydint, kai jie geriausiai pastebimi, o daržovės dar nepasodintos. Vėliau, pasibaigus jų vegetacijai, dirvoje svogūnėlius rasti labai sunku, be to, peržydėję augalai išbarsto sėklas – taip paukštpienės išplinta sode. Ravėjimas (kai nuraunami tik lapai, o svogūnėliai lieka) naudos neduos.
Laba diena. Gyvenu pirmame daugiabučio aukšte, po langais yra lopinėlis žemės, kur norėčiau pasidaryti savo sodelį / gėlynėlį. Tad norėčiau jūsų paklausti patarimo, kokie yra daugiamečiai lauko augalai: krūmai, krūmeliai, gėlės, žolės, net dekoratyviniai medeliai, kurie valytų orą (netoli yra gatvė), būtų vienaip ar kitaip praktiškai naudingi, na, ir kad derėtų tarpusavyje?
Atsakymas:
Prie daugiabučių rekomenduojame sodinti nereiklius, paprastus augalus. Geriausia rinktis maždaug 2–3 krūmelius ir plotelius iš 5–7 daugiamečių ar vienmečių gėlių. Iš krūmų tinkamiausi yra įvairios lanksvos (jų yra daug rūšių ir veislių), krūminės sidabražolės, forsitijos, šviesioji hortenzija, veigelės. Visą dieną saulėtoje vietoje gerai auga viendienės, paprastosios kraujažolės veislės, astrūnai, tankiažiedžiai katilėliai, baltagalvės, gludai, gvazdikai, žiognagių veislės, neaukšti barzdotieji vilkdalgiai. Dalinai saulėtoje vietoje (pusšešėlyje) gerai augs melsvių veislės, raktažolės, kalninės bajorės, bergenijos, astilbės, snapučiai, alūnės, epimedžiai.
Sveiki, labai daug rudų susisukusių rododendrų lapų. Gal juos reikia iškarpyti, gal kuo purkšti? Ir dar mačiau vienoje televizijos laidoje, kad reikia atkasti rododendrų šaknis iki kaklelio, tada palaistyti ir patręšti. Ačiū.
Atsakymas:
Sudžiūvusius rododendrų lapus reiktų iškarpyti. Dažniausiai taip nutinka, jei rododendrai auginami netinkamoje žemėje, jiems trūksta trąšų ir drėgmės, žiemą lapus nudegina saulė. Patikrinkite, ar žemė pakankamai drėgna 10 cm gylyje. Patręškite rododendrams skirtomis trąšomis (tręšimo normos bus nurodytos ant pakuotės). Tręšti galima tiek laistant trąšų tirpalu, tiek barstant granuliuotas trąšas (jos įterpiamos į dirvos paviršių, po mulčo sluoksniu). Šie krūmai nepakenčia sausros ir užsistovėjusio vandens.
Streptokarpų lapai riečiasi ir apačioje pradeda ruduoti, džiūsta. Krūmeliai neseni, pernai pavasarį susodinti ir visą vasarą gausiai žydėjo. Kokia tai liga ar ko trūksta ?
Atsakymas:
Streptokarpai turi dalinį ramybės periodą. Dažniausiai tai būna žiemą, bet jei augalai žydėjo ir augo vos ne visus metus, ramybės periodas prasidėjo dabar. Tai trunka maždaug porą mėnesių, apatiniai seniausieji lapai apdžiūva. Tokiu metu laistomi saikingai, laikomi šviesioje, bet saulės nekaitinamoje vietoje. Po poros mėnesių augalai vėl pradės leisti naujus lapelius, pasirodys ir žiedynai.
Sveiki, aplink namą palei perimetrą noriu pasodinti žemų arba šliaužiančių ir smulkiais žiedeliais žydinčių gėlių. Patarkite, prašau, kurios žydi ilgiausiai? O gal galiu daryti taip, jog pasėti skirtingu metu žydinčių gėlyčių ir jos išaugs bei žydės ne vienu metu, t. y. vienoms nužydėjus, žydės kitos?
Atsakymas:
Renkantis gėles, pirmiausia, reiktų įvertinti aplink namą esančias sąlygas – apšvietimą, dirvožemį. Pietinėje ir šiaurinėje pusėje reiktų rinktis skirtingus augalus. Ilgiausiai žydi vienmetės gėlės: lobelijos, lubuliarijos, visadžydės begonijos, ragilės ir panašios. Jei pageidaujate daugiamečių gėlių, pietinėje pusėje galite auginti įvairius šilokus, šilinius gvazdikus, aubretes, čiobrelius; šiaurinėje – žiemes, žibuokles, raktažoles, vaisginas; rytinėje ir vakarinėje – našlaites, žiognages, kai kurias katilėlių rūšis, vaistučius, rasakilas. Derinių gali būti nepaprastai daug.
Sakykite, kokios neaukštos gėlės augtų šiaurinėje pusėje palei namą, kur saulės beveik nebūna? Ši dalis prie kelio, tad nori kažko žydinčio.
Atsakymas:
Visiškame šešėlyje gali augti žibuoklės (jų yra ne tik mėlynų), vaisginos, plukės, astrancijos, astilbės, bergenijos, epimedžiai, dauguma snapučių ir heleborų, pavasariniai pelėžirniai, žiemės. Gėlyną labai pagyviną spalvingi melsvių ir alūnių lapai, paparčiai ir viksvos.
Laba diena. Svyrančių begonijų daigeliai apie 2 cm dydžio "išvirė" nuo saulės. Ar galima tikėtis, kad jos išleis naujus daigelius? Ačiū labai.
Atsakymas:
Jei tie daigeliai buvo išauginti iš sėklų, nėra jokios galimybės juos atgaivinti. Jei daigus išleido per žiemą išlaikytas ar neseniai pirktas begonijos gumbas, naujų daigų dar gali pasirodyti. Kuo didesnis gumbas, tuo didesnė tikimybė sulaukti naujų daigų. Jį pasodinkite į vidutinio dydžio vazonėlį su kompostine žeme, laikykite kambaryje, saulės nekaitinamoje šviesioje vietoje. Po mėnesio-pusantro begonijas atsargiai persodinsite į didesnius vazonus auginimui per vasarą.
Laba diena, turime nedidelį kiemelį (1 aras ). Ką galime pasodinti į samanotą vietą (patvorys, saulės praktiškai nebūna)?
Atsakymas:
Šešėlyje gerai auga daugybė gėlių: vaisginos, sinavadai, arunkai, astrancijos, bergenijos, bruneros, blakėžudės, epimedžiai, snapučiai, heleborai, žibuoklės, alūnės, daugybė melsvių veislių, sodo paparčiai, raktažolės, palemonai, plautės, rodžersijos, burbuliai, žiemės. Ir augalų derinių gali būti be galo daug.
Sveiki. Norėčiau sode auginti sedulą. Girdėjau, kad reikia auginti du skirtingų rūšių augalus, bet dabar mugėse parduoda tik geltonžiedes sedulas. Ar pasodinus dvi geltonžiedes jos derės? Ačiū.
Atsakymas:
Jūs tikriausiai norite sode auginti valgomus vaisius turinčias geltonžiedes sedulas, o ne kokias nors dekoratyvines (nevalgomais vaisiais). Geltonžiedės sedulos yra kryžmadulkės, todėl sode reiktų pasodinti 2 augalus, bet ne skirtingų rūšių, o tos pat geltonžiedės sedulos. Geriau būtų, jei sodinukus įsigytumėte iš skirtingų pardavėjų – jie tikrai būtų skirtingos kilmės (ne tų pačių tėvinių augalų) ir būtų geresnės sąlygos kryžmadulkai. O kitos rūšies sedulos joms įtakos neturės.
Sode jau šešeri metai auga sviestinė kriaušė ir nei karto nežydėjo. Ar ji gali augti viena? Jeigu reikia antros, tai kokia rudeninė veislė jai tiktų. Ačiū.
Atsakymas:
Jei 6 metus kriaušė nežydėjo, tai jokia kita veislė jai nepadės. Jei medelis žydėjo, bet neužmezgė vaisių – reiktų kitos veislės apdulkintojos. Tiktų Mramornaja, Beloruskaja Pozdnaja, Suvenirs. Vasarinės sviestinės kriaušės medeliai ištvermingi žiemą, atsparūs rauplėms.
Laba diena, ar tinka vietoj mažos gyvatvorės sodinti krūminę sidabražolę? Sudomino šis augalas, bet nieko nežinau apie jį. Kada sodinti? Jei pasodinčiau dabar, ar žydės šįmet? Galima genėti? Galima vieną šalia kito sodinti skirtingų spalvų krūmelius? Ir ar jis turi kvapą?
Atsakymas:
Krūmines sidabražoles galima sodinti žemoms gyvatvorėms. Iš vazonų augalus sodinti galima bet kada, o iš dirvos (plikomis šaknimis) – kol nesulapojo pavasarį arba spalio mėnesį. Šiemet pasodinti augalai tikrai žydės, nes žiedus suformuoja ir visai maži, vos 2 metų ir 20 cm aukščio krūmeliai. Apkarpyti juos geriausia kiekvieną pavasarį: patrumpinamos jaunų šakelių viršūnės ir prie pagrindo iškerpamos senos ar palūžusios šakos. Žydi gausiai (pavėsyje – kiek mažiau) nuo birželio iki rudens šalnų. Žiedai neturi jokio kvapo. Jei pageidaujate vieningos gyvatvorės, reiktų rinktis vienos ar dviejų labai panašaus augumo veislių krūmelius. Šių sidabražolių yra labai daug veislių ir spalvų, bet krūmeliai skiriasi augumu ir šakų išlinkimu.
Sveiki. Nusipirkau kambarinę gėlę anturis. Laisčiau turbūt per dažnai, kad po truputį pradėjo gelsti lapai, matosi nuo lapų stiebų parudavimai. Kai kurie lapai iškrito patys. Taip pat pastebėjau, jog visa gėlė nukrypusi į vieną pusę. Prašau, patarkite, ką daryti su šiuo augalu, bijau, kad nepradėtų pūti.
Atsakymas:
Kambariuose dažnai auginamos dvi rūšys ir daugybė anturių veislių. Kolumbinis, seniau vadintas Andrės, anturis (Anthurium andreanum) kilęs iš Kolumbijos, jo lapai širdiški, iškilę ant ilgų lapkočių. Žiedai taip pat turi daugiau ar mažiau širdišką pažiedę. Riestasis, arba Šercerio, anturis (A. scherzerianum) mažesnis, stiebas trumpesnis, lapai pailgi, lancentiški, tamsiai žali. Namuose anturiai gerai auga šviesioje, šiltoje vietoje. Per tamsiame kambaryje nežydi, o prie pietinių langų vasarą nuo saulės apdega, pagelsta lapai. Tiesioginių saulės spindulių nemėgsta. Laistomi reguliariai, kad žemė visą laiką būtų drėgna, bet vandens padėkle nepaliekama. Kalkingas ir šaltas vanduo netinka. Anturiai mėgsta drėgną orą, apipurškimą šiltu vandeniu. Tręšiami kas savaitę ar dvi, bet mažesne nei nurodoma kitoms gėlėms trąšų koncentracija. Žiemą laikomi šiltame, šviesiame kambaryje. Persodinami kasmet ar kas antrus metus pavasarį, bet galima ir kitu metų laiku, nes ramybės periodo beveik neturi. Auginimui tinka durpinė, silpnai rūgštaus pH žemė kambariniams augalams. Šaknys trapios, todėl senesnius ir tankiai suaugusius kerus persodinti reikia labai atsargiai. Jūsų anturį reiktų persodinti, sureguliuoti laistymą, laikyti šviesioje, bet saulės spindulių nekaitinamoje vietoje ir toliau nuo radiatoriaus.
Turiu jauną sodą, gražiai nuaugę, genėjau, purškiau. Po žiemos atsitiko kažkas baisaus. Trešnaitės žievė išilgai įskilus, žievė atsilupus. Obelaitės ir slyvos žievė lyg apkramtyta. Patarkite, ką daryti, kuo tepti?.. Nejaugi reiks nupjauti? Nes būtent trešnaitė atrodo baisiai.
Atsakymas:
Išilginis žievės skilimas pasitaiko žiemą. Tai dar nėra „mirties nuosprendis“ medžiui. Gražiai išvalykite žaizdą, pašalinkite negyvus žievės kraštus iki sveikos medienos ir užtepkite sodo tepalu, apriškite. Apkramtyti medelių žievę gali kiškiai ir pelės. Reiktų įvertinti pažeidimų dydį ir vietą. Jei kamienai nėra apgraužti aplink žiedu, likę pakankamai sveikos žievės – medeliai užsigydys žaizdas. Jas taip pat išvalykite, užtepkite. Ateityje pasirūpinkite apsauga. Rudenį medelių kamienus reiktų nubalinti – tai apsaugo nuo įkaitimo ir žievės trūkinėjimo žiemą. Nuo graužikų apsaugosite aprišę specialiais tinkleliais, eglišakėmis ar kitomis medžiagomis.
Prašau patarti. Aplinkai pagražinti prie įvažiavimo į namo kiemą palikome kokio kvadratinio metro ploto neišklotą trinkelėmis plotelį. Problema, kad po ta vieta buvo atliekų konteineris. Duobę užpylėm akmenimis, užklojom agroplėvele ir pripylėm žemės. Žemės storis gali siekti pusmetrį. Iki šios vasaros toje vietoje auginau kanas (ne žemaūges). Jos visai puikiai bujojo, dirvos joms užteko. Vieta saulėta beveik visą dieną, tačiau neapsaugota nuo vėjo. Laistyti ne problema, nes vieta prie namų.
Tačiau kanos kiek pabodo, be to, su jomis daug darbo pavasarį, nes reikia sodinti į vazonus, kad spėtų žydėti, po to persodinti, o esame daug dirbantys žmonės, laiko darbams kieme tikrai nedaug. Gal tokioje aprašytoje, su nedaug dirvožemio vietoje, gali augti kokie kiti, bet daugiamečiai augalai? Ačiū.
Atsakymas:
Nedideliu dirvožemio kiekiu pasitenkina ir saulėtoje vietoje gerai auga vilkpupės (šilokai), astrūnai, gludai, ežiuolės, įvairios karpažolės, viendienės (jų yra daugybė veislių, reiktų rintis žemesnes), lijatriai, flioksai, gailiardijos, dekoratyvinės viksvos. Šie augalai yra nereiklūs, bet kasmet juos reiktų patręšti ir per sausras laistyti.
Laba diena, noriu Jūsų paklausti, ar galima laistyti orchidėjas tuo vandeniu, kuriame buvo valomos žuvys? Bijau, kad nepakenkčiau.
Atsakymas:
Žuvys dažniausiai valomos vandentiekio arba šulinio vandenyje. Po valymo jame lieka kraujo, įvairių smulkių organinių gabaliukų. Toks vanduo tinka daržovėms, lauko gėlėms ir kitiems sodo augalams laistyti. Bet orchidėjoms reikia kiek galima minkštesnio vandens – lietaus arba iš paviršinių vandens telkinių. Jei norite orchidėjas tręšti organinėmis trąšomis, laistykite jas augalų užpilais, arbatomis.
Sveiki. Sodyboje prieš kelerius metus pasodinom obelaitę. Vaisių dar nedavė, o dabar ji taip apsamanojo,kad aš bijau,jog ji nudžius. Samanos ne tik ant kamieno, bet ir ant smulkių šakelių. Ar tai pavojinga medeliui ir ką aš turiu daryti? Netoli obelaitės auga didelis ąžuolas, gal tai turi įtakos? Ačiū.
Atsakymas:
Vaismedžiai dažniau apauga kerpėmis, nei samanomis. Tiek samanos, tiek kerpės prie medžio žievės tik prisitvirtina, bet jokių maisto medžiagų iš jo neima, taigi medžiui nekenkia. Kerpės ir samanos linkę augti šešėlyje, drėgnose vietose. Todėl reiktų pagalvoti, ar Jūsų obelaitė gauna pakankamai saulės. Galbūt ją didžiąją dienos dalį dengia ąžuolo šešėlis? Jei samanos ir kerpės Jums labai nepatinka, šepetėliu nuvalykite ir nubalinkite kamieną ir didesnes šakas profilaktiškai nupurkškite fungicidais.
Apatinėje rododendro lapo pusėje į voratinklį susisukę kažkokie kenkėjai ir jau yra apgraužtų lapų. Ką daryti?
Atsakymas:
Nesupratome, ar kenkėjų radote ant visų rododendro lapų ar tik ant vieno. Ant vieno lapo galėjo pasitaikyti ir paprasčiausių vorų ir dar kokių nors atsitiktinai patekusių vabzdžių. Nedidelį kiekį kenkėjų geriausia surinkti rankomis ir sunaikinti.Rododendrų lapų kraštelius gali apgraužti kai kurie įvairiais augalais mintantys straubliukų šeimos vabalai. Lietuvoje jie nėra plačiai išplitę ir nelaikomi rimtais rododendrų kenkėjais, todėl griebtis chemijos nebūtina. Šie krūmai dažniausiai nukenčia nuo grybinių ligų ir fiziologinių sutrikimų.<
Sveiki, gal dar anksti, bet jau planuoju daržą, gėlyną, ką sodinsiu šiltnamiuose. Toks klausimas: kaip sėti morkas, kad nereikėtų visai arba mažiau reiktų retinti? Mėginau nupirkus juostas, bet man nepatiko, o ir brangu. Kažką girdėjau, kad sėja morkas su smėliu. Bet nežinau, kaip tai daroma, koks santykis... Ačiū.
Atsakymas:
Smulkias sėklas, tokias kaip morkų, galima sumaišyti su smėliu ir sėti į paruoštas vageles lysvėje. Tam imamas švarus smulkus smėlis, jo imama kelis kartus daugiau. Sėlyje morkų sėklos neišsimaišo idealiai tolygiai. Nors taip pasėjama rečiau, bet vis vien reiks kai kuriose vietose daigus retinti. Yra ir kitų būdų. Popieriaus juosteles su sėklomis galima patiems pasiruošti namuose žiemą, laisvalaikiu. Tam atkerpama 1,5–2 cm pločio ir norimo ilgio tualetinio popieriaus juosta, ant jos sėklos išdėstomos maždaug 3 cm atstumais ir priklijuojamos krakmolo arba miltų tyre. „Klijams“ išdžiūvus, juostelės sudedamo į dėžutes ir laikomos iki sėjos. Galima sėklas po vieną klijuoti prie nedidelių (maždaug 2x2 cm) tualetinio popieriaus skiautelių. Sėjant į padarytą vagelę belieka eilute sudėlioti tas skiauteles norimais atstumais.
