Sodas

Storokos obels šakos netikėtai nudžiūti gali dėl medienoje besivsytančių grybinių ligų. Tokias šakas reikia nelaukiant išpjauti ir sudeginti. Retais atvejais šakų džiūvimo priežastimi gali būti po žieve gyvenantys kenkėjai.

Trešnes skinkite su koteliais ir pabėrę plonu sluoksniu kelias dienas panokinkite kambaryje. Nors vaisiai vis vien neįgaus tikrųjų savo skoninių savybių, kokybė bent truputį pagerės. Neprinokusius vaisius perdirbkite ilgesniam laikymui - virkite kompostus, džemus, uogienes, spauskite sultis. Geriausia būtų pridėti kokių nors tuo metu pilnai sunokusių saldžių uogų, pavyzdžiui, medlievų ar aviečių. Jos kompensuos cukrų ir skoninių medžiagų trūkumą.

Laba diena, patikslinkite, kokius konkrečiai augalus turite omenyje, kadangi lapų augimas tikrai nevienodas. Lauksime patikslinimo.

Genėti vaismedžius reikia jau dabar. Jei sodas senas ir kelis metus buvo apleistas, vaismedžius suformuoti reiks per 2-3 metus. Kiekvieną medį reiktų apžiūrėti ir įvertinti atskirai. Bet visur laikykitės tokios darbų eilės: pirmiausiai išpjaunamos sausos, palūžusios ir ligotos šakos; išpjaukite vertikaliai aukštyn augančius vilkūglius; apžiūrėkite viršūnę - ar jos nereikia patrumpinti, ar nėra šalia augančios kitos vertikalios, su viršūne konkuruojančios šakos; iškirpkite visas į vainiko vidų linkstančias ir smailiu kampu nuo kamieno atsišakojusias šakas; iškirpkite po vieną iš besikryžiuojančių ir labai arti viena šalia kitos esančių šakų; trumpinkite per ilgas šakas, pjaudami už tinkama kryptimi augančios jaunos šoninės šakelės. Tai yra pagrindinės taisyklės. Galbūt atrodo sudėtinga, bet pašalinus nors dalį šakų, vaismedžio vainikas taps šviesesnis.

Laba diena, gerai.

Persodinti pūkenį geriausia pavasarį, prieš sprogstant pumpurams. Rudenį persodinti augalai gali nukentėti, jei žiema bus šalta. Dabar paruoškite sodinimo duobę, o pavasarį perkelkite krūmą su dideliu šaknų ir žemės gniužulu. Persodintus augalus būtina gausiai laistyti.

Augalų lapus minuojančių vabzdžių yra daug ir įvairių. Obelų lapus nedidelėmis netaisyklingai apvaliomis minomis dažnai išmargina vaismedinės makštikandės lervos. Suaugėliai skraido liepos mėnesį, patelės deda kiaušinėlius ant obelų, kriaušių, slyvų, šermukšnių ir kitų medžių lapų. Masiškai išplitus šiems vabzdžiams, insekticidais obelis reiktų purkšti po žydėjimo ir liepos pradžioje. Iš minamusių tik kelios minuoja erškėtinių augalų lapus ir dar vos kelios rūšys yra polifagai. Jos skraido anksčiau ir todėl šiuo atveju efektyvesnis yra purškimas insekticidais vaismedžiams baigus žydėti. Pomidorai šiltnamyje dažniausiai skilinėja dėl netolygiai gaunamos drėgmės. Nors rekomenduojama pomidorus laistyti retai ir gan gausiai, visada reikia įvertinti konkrečios auginimo vietos savybes ir dirvožemio gebėjimą išlaikyti drėgmę. Jei tarp laistymų dirvožemis smarkiau išsausėja (nors augalai dar nevysta), gausiai paliejus vaisiuose gali atsirasti įtrūkimų. drėgmę išsaugoti padeda mulčiaus sluoksnis arba dengimas agrodanga.

Vyšnių ir trešnių uogos (kaulavaisiai) sukirmija pažeistos vyšninės musės lervų. Ankstyvosios trešnių veislės spėja sunokinti uogas iki vyšninės musės lervos įsigraužia į vaisių vidų, o vėlyvosios - stipriai nukenčia. Vyšninės musės skraido ir deda kiaušinėlius ant vaisių užuomazgų ne iš karto po žydėjimo, o praėjus maždaug 2 savaitėms, kai nusistovi šilti orai. Todėl purkšti vaismedžius insekticidais reiktų gegužės viduryje ir antrą kartą po 10-14 dienų, bet ne vėliau kaip 3 savaites iki derliaus skynimo. Taip pat padeda dažnas nukritusių sukirmijusių uogų rinkimas ir naikinimas, kol iš jų nespėjo išropoti lervos, rudeninis dirvos perkasimas po vaismedžių lajomis (ten negiliai dirvoje žiemoja šių musių lėliukės.

Europinio pūkenio veislės gerai auga derlinguose karbonatiniuose dirvožemiuose, atviroje saulėtoje vietoje ir daliniame šiesiame pusšešėlyje. Nemėgsta šlapių vietų. Žydėti pradeda 5-8 m amžiaus augalai. Senesni augalai žydi vis gausiau, einant metams tampa puošnesni. Nors pūkeniai gan atsparūs sausroms ir prisitaiko augti skurdokame dirvožemyje, tokiomis sąlygomis mažai žydi.

Sveiki. Dėkojame už mūsų svetainės įvertinimą, labai malonu 🙂 Iš aprašymo galima spręsti, kad rožes užpuolė kenkėjai - arba rožinės cikadelės arba tripsai. Ir vienų, ir kitų kenkėjų lervos gyvena lapų apačioje, čiulpia sultis, yra smulkios. Pažeisti lapai būna išmarginti smulkiomis šviesiomis dėmelėmis. Amarai dažniausiai telkiasi ūglių viršūnėse, sudaro dideles kolonijas. Naikinti kenkėjus tiks bet kokie insekticidai. Karbofosas nenaudojamas jau labai seniai, jis pernelyg kenksmingas aplinkai ir naudingiems vabzdžiams. Rožes galite gausiai apipurkšti kalio muilo tirpalu, kad gerai sušlaptų, varvėtų apatinės lapų pusės. Po savaitės ar 10 dienų purškimą reikia pakartoti. Purškiama nekaitinant saulei - apsiniaukusią dieną arba vakare.