LŪGNĖ - Nuphar

Lūgnes (Nuphar) būtų galima vadinti vandens lelijų seserimis. Jos labai nereiklios ir neretos Lietuvos ežeruose, lėtai tekančiose upėse. Paprastoji lūgnė (N. lutea) išaugina didokus, 20–25 cm skersmens lapus. Jos žiedai ryškiai geltoni, 4–6 cm. Mažažiedės lūgnės (N. pumila) retesnės ir kuklesnės: lapai 7–10 cm skersmens, o žiedai – vos 1,5–2 cm. Akivaizdu, kad žiedų puošnumu lelijos kur kas pranašesnės už lūgnes, bet šios turi ir privalumų: daug ištvermingesnės, neblogai auga pusiau šešėlyje, lėtai tekančiame vandenyje ir netoli fontanų. Paprastąsias lūgnes labai tinka auginti dideliuose tvenkiniuose, jos greičiau auga, nei puošnios vandens lelijų veislės. Sodinamos nuo 50 cm iki 2 m gylyje. Mažažiedės lūgnės gali tilpti ir sodo tvenkinėlyje, pasodintos 30–60 cm gylyje. Abi rūšys žydi nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Jei tik ledas nepasiekia tvenkinėlio dugne esančių šakniastiebių, žiemojimas rūpesčių nekelia. Dauginamos ir persodinamos ir pavasarį, ir vasarą.
Apie vandens paviršiuje plūduriuojančius lapus turinčius augalus skaitykite „Augalų pasaulio“ Nr. 65 – „Vandens ir pakrančių augalai“.