Mėlesas paprastasis - Perovskia atriplicifolia

Paprastasis mėlesas natūraliai auga Centrinėje ir Vakarų Azijoje: Turkestane, Afganistane, Irane, Pakistane, ir Tibete. Tai išsišakojęs puskrūmis, siekiantis 0,8-1,2 m aukščio. Auga tik sausose vietose, pusdykumėse, tarp akmenų.

Šis augalas gėlininkams anksčiau buvo žinomas perovskijos vardu. Perovskia atriplicifolia nuo 2008 m. siūloma vadinti paprastuoju mėlesu.

Mėlesai mėgsta labai laidžią, smėlėtą ir nederlingą arba mažai derlingą žemę. Drėgnose vietose mėlesai greit žūva. Kaip ir daugelis sidabriškus lapus turinčių augalų, gerai pakenčia kaitrą ir sausrą.

Mėlesas kiekvienais metais iš sumedėjusios apatinės dalies išaugina naujus ūglius. Taip augalas tankėja, ir ilgainiui auga panašaus pločio, kaip ir aukščio. Pražysta viduryje vasaros ir žydi iki rugsėjo pabaigos, kol nusistovi šaltoki ir drėgni orai.

Derlingoje sodo žemėje mėlesas užauga per aukštas, ir nuo lietaus arba vėjo gali svirti, nulinkti į šoną. Taip pat atrodo ir gaudamas mažai saulės – stiebai ploni, aukšti, nepakankamai tvirti. O atviroje ir saulėtoje vietoje užaugę augalai būna visai atsparūs vėjams – juos rekomenduoja auginti net vėjuotuose pakrančių soduose.

Kad mėlesai augtų gražūs ir tankūs, juos būtina genėti. Vegetacija prasideda balandžio mėnesį, todėl sušilus orui, bet nelaukiant naujų ūglių, senas šakas reikėtų nukirpti 10-20 cm virš žemės. Negenėti augalai auga neproporcingai, mažiau žydi, kartais išlinksta pavienės šakos. Per greit augančias ir silpnas šakas galima patrumpinti birželio mėnesį, bet tik ne visas. Tuo metu nukirptos šakelės pražysta maždaug dviem savaitėm vėliau.

Tręšti mėlesų nereikia. Geriausia pavasarį pabarstyti gerai perpuvusio komposto, o žydėjimui paskatinti – kartą palieti žydinčioms gėlėms skirtu trąšų tirpalu.

Rudenį mėlesų nukirpti nereikia. Nukirpti jie daug blogiau žiemoja (ši taisyklė tinka daugeliui puskrūmių). Ir plikos pilkšvos šakos, kyšančios iš sniego, atrodo gan įdomiai. Šalčiui mėlesas yra atsparus, daug pavojingesnės yra šlapios šiltos žiemos ir ilgi atodrėkiai, kai susidaro polaidžio vandens perteklius.