Nasturtė didžioji - Tropaeolum majus
Didžioji natsurtė (Tropaeolum majus) Europoje auginama nuo XVII amžiaus. Nors dauguma veislių kildinama iš šios rūšies, kryžminti naudotos T. minus ir T. peltophorum. Yra nasturčių ilgais, iki 2 m, ir gana trumpais stiebais, margalapių. Žiedai – nuo šviesiai geltonos iki tamsios vyšninės spalvos.
Sėklos labai stambios, sėjamos lauke gegužės viduryje arba pabaigoje 20–30 cm atstumu. Po vieną ar dvi į vazonėlius šiltnamyje sėjamos balandį. Trapios, jautrios persodinimui ir net nestipriam šalčiui. Šiltnamyje užauginti daigai lauke sodinami pasibaigus šalnoms. Laipiojančioms nasturtėms reikia atramų. Gerai auga nelabai derlingoje apysausėje žemėje, labai šviesioje saulėtoje vietoje. Žydi nuo birželio iki rudens šalnų. Subrandina daug sėklų, gali pasisėti.
Tinka žemei padengti, tarpams tarp kitų gėlių užpildyti, žemaūgės – lysvių kraštams apsodinti ir mišriuose gėlynuose. Gali svirti žemyn iš lauko vazonų ir pakabinamų krepšelių, palangių lovelių, gali lipti tvoromis, turėklais, atramomis. Žiedus galima skinti, jie savito kvapo, sode privilioja daug vabzdžių.
Jauni lapai tinka kaip prieskonis salotoms, žiedai – patiekalams puošti.
