• liepos 16 d., Antradienis

Klimato planas – nuosprendis brandiems miškams?

Asociacija „Gyvas miškas“ / BNS

„Pixabay“ nuotr.

 

Pagal Lietuvos siūlomą veiksmų planą, norint stabdyti klimato kaitą, reikia auginti daugiau jaunuolynų, gaminti ir vartoti daugiau medienos – kitaip tariant, kirsti brandžius miškus ir kuo greičiau konservuoti CO2 balduose ar kituose medienos gaminiuose, sodinti jaunuolynus, betoną, metalą, plastiką keisti į medį.

 

Šis pasiūlymas sukėlė gamtininkų ir aplinkosaugos organizacijų pasipiktinimą. „Nacionaline miškų strategija tampa CO2 konservavimas balduose, o tai sunaikina bet kokią kitų klimato reguliavimo priemonių naudą. Lietuvos miško specialistai ir aplinkos ministerija savo argumentus grindžia 50 metų senumo klaidinga teorija, kad tik jauni ir bręstantys miškai kaupia anglį, bei ignoruoja tarptautinius tyrimus“, – teigia asociacijos „Gyvas miškas“ vadovė Monika Peldavičiūtė.

 

Miškų tarnyba, kalbėdama apie CO2 sugertį, į savo išvadas net neįtraukia kaupiamos dirvožemyje. Tačiau tarptautiniai moksliniai tyrimai atskleidė, jog dirvožemyje sukaupta anglis atitinka vidutiniškai 44% visos miške sukauptos anglies, o negyvoje medienoje ji gali sudaryti daugiau kaip 20%. Miškai vidutiniškai sugeria CO2 bent iki 800 metų amžiaus – pažymi Johano Gutenbergo universiteto Maince (Johannes Gutenberg-Universität Mainz) fizikos mokslų doktorantas Justas Andrijauskas. Taigi, sakydami, jog CO2, susikaupusią medienoje, mes užkonservuosime balduose ir taip bent laikinai išspręsime problemą, esame labai toli nuo tiesos. Kertant vos sulaukusius brandos miškus užkertamas kelias anglies kaupimo mechanizmui įsibėgėti, o dirvoje ši medžiaga sunkiosios technikos yra atidengiama ardant paklodę, dėl to mikroorganizmai ją vėl paverčia CO2.

 

 

Pasaulio gamtos fondo duomenimis, miškų naikinimas lemia maždaug 20 proc. CO2 emisijų. Didžiausios aplinkosaugos organizacijos teigia, kad, įgyvendinant klimato kaitos mažinimo politiką, svarbiau yra išsaugoti senus miškus nei veisti naujus ir plantacijas, kurios anglies absorbcijos požiūriu jiems prilygs tik po pusės amžiaus. Organizacijos „Global Forest Watch“ duomenimis, Lietuva nuo 2001 iki 2018 m. prarado 13 proc. medžių dangos, o bendras natūralių miškų nuostolis prilygo 24,5 Mt išmetamo CO2.

 

„Naujai įveisti miškai neprilygsta seniesiems pagal sukaupiamos anglies kiekius. Jei norime kaupti daugiau anglies, nepakanka vien tik didinti jų plotą. Ne mažiau svarbus ir medynų amžius“, – teigia miškotyros ekspertas Žydrūnas Preikša. Būtina kuo ilgiau išlaikyti medieną su joje susikaupusia anglimi.

 

 

Pagrindinė miškininkystės sektoriaus problema yra intensyvus negyvos medienos šalinimas ir labai mažas sengirių plotas. Pasak eksperto, ilgai pūvantys medžiai kaip tik užkonservuoja anglį ilgesniam laikui nei kitaip naudojama mediena. Todėl tokia mediena turėtų likti miškuose, o ne būti paversta malkomis ir sukūrenta, greitai išskirdama anglį į atmosferą. Negyvos medienos išsaugojimas yra svarbus ne tik klimato kaitos prevencijai – ji yra daugelio nykstančių rūšių buveinė, vykstant 6-ajam masiniam rūšių išnykimui Žemėje, sukeltam žmogaus.

 

„Dažnai teigiama, kad intensyviai kertant miškus ir naudojant medieną statyboms pristabdomas klimato šiltėjimas. Tačiau lentos supūva sąlygiškai greitai palyginti su procesu, vykstančiu pagal natūralų miško gyvenimo ciklą. Todėl ir jose esančios anglies išskyrimo laikas yra gerokai trumpesnis už tą, kurį medis stovėtų ir natūraliai supūtų miške“, – teigia Ž. Preikša.

 

Skaičiuojant anglies balansą, reikia nepamiršti ir medienos kirtimo, transportavimo, produktų gamybos ir platinimo metu išsiskiriančio CO2 kiekio, kuris dažniausiai susidaro iš iškastinio kuro. Jis tiesiogiai prisideda prie klimato atšilimo.

 

Ar miškininkystės intensyvinimas gali padėti suvaldyti klimato kaitą? „Tikrai ne“, – vienareikšmiškai atsako aplinkosaugininkai. Reikalingas miškų ekosistemų sveikatos ir imuniteto stiprinimas, t. y. sveiki, įvairiarūšiai ir įvairiaamžiai natūralūs miškai, biologinės įvairovės apsauga ir tinkama brandžių miškų apsaugos politika.

 

„Norint švelninti klimatą, pirmiausia reikia stabdyti plynus kirtimus, senųjų miškų naikinimą ir jų keitimą jaunuolynais bei plantacijomis, užtikrinti bioįvairovės apsaugą. Į planą būtina įtraukti senų miškų ir medžių išsaugojimą, nustatyti atkuriamų ir saugotinų, neliečiamų miškų santykį“, – savo pastabas dėl klimato veiksmų plano dėsto asociacija „Gyvas miškas“.


guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus

Šiandien

  • Liepos 16, antradienis.
  • Saulė teka 05:03, leidžiasi 21:46.
  • Mėnulis teka 17:24, leidžiasi 00:31.
  • Mėnulis Skorpione, pilnėjantis, II ketvirtis. Priešpilnis liepos 14 d.
  • Danguolė, Faustas, Vaigaudas, Marija
  • Škaplierinė. Prapjovos. Agronomų diena. Tarptautinė gyvačių diena
  • Lapų diena. Sodinkite, sėkite, pikuokite lapines daržoves, sėkite ar pjaukite veją, laistykite. Rinkite sraiges. Sėkite, sodinkite, skinkite vaistinių augalų lapus, stiebus. Nepatartina kirsti medžių, sėti ir sodinti gūžinių salotų, iškasti gėlių svogūnėlius.
  • Šią dieną nereikėtų dirbti, kad vėjai namų stogų neplėšytų, rugių neišguldytų. Pabarstyti grūdų troboje, kad varnos stogų nedraskytų.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius