Klonuotų ąžuolų galiūnų giraitė Rumšiškėse – per nacionalinį miškasodį

Balandžio 28 d. visoje šalyje vyko Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos inicijuotas valstybės atkūrimo šimtmečio nacionalinis miškasodis. Išskirtinis jo renginys – Lietuvos senolių ąžuolų „perkėlimo“ akcija Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje.

Rumšiškių miškapievėje buvo įkurdinta 100 seniausių Lietuvoje augančių ar augusių ąžuolų klonų: Stelmužės, Mikalojaus Daukšos, Sandariškių, Ramanavo, Šaravų ir kitų arti penkiasdešimties garsių ąžuolų senolių įskiepiai.

„Simboliška, kad ąžuolų galiūnų palikuonys iš visos šalies atkeliavo į Lietuvos liaudies buities muziejų. Čia jie bus išsaugoti ateities kartoms, kaip yra saugomos šimtmečių istoriją menančios lietuvių sodybos, į Rumšiškes atkeliavusios iš visų mūsų regionų“, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Nors ne visi klonuotų ąžuolų tėvai išliko iki šių dienų, bet Valstybinių miškų urėdijos darbuotojų dėka laiku surinkta genetinė medžiaga sudaro galimybes juos išsaugoti, o dabar ir suformuoti iškirtinės reikšmės ąžuolų giraitę. Valstybinių miškų urėdijos vadovas Marius Pulkauninkas tikisi, kad pasodinti ąžuolai bus tokie pat tvirti ir stiprūs, kaip ir jų protėviai, kurių nemaža dalis išdygo prieš penkis šimtus metų ar dar anksčiau. Ši giraitė, Mariaus Pulkauninko žodžiais, taps gyvu paminklu.

Senieji garsiausi Lietuvos ąžuolai

Stelmužės ąžuolas (Imbrado sen., Zarasų r.) – seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis paprastasis ąžuolas, vienas seniausių ąžuolų Europoje –  jam apie 1500 metų. Lietuvos gamtos paminklas. Auga Stelmužės kaime.

Mikalojaus Daukšos ąžuolas (Kėdainių m., Babėnai) – pasakojama, kad apie XVI a. vidurį jį sodino lietuvių raštijos pradininkas Mikalojus Daukša, nes jis auga netoli jo buvusios gimtosios sodybos.

Sandariškių ąžuolas (Nemunėlio Radviliškio sen., Biržų r.) – pasakojama, kad XVI a. per vieną mūšį lietuvių kariuomenė sumušė švedus ir pasiūlė taiką sudaryti neįprastu būdu – ne popieriuje pasirašyti, o pasodinti tris sandoros (taikos) ąžuolus. Nuo tada, kai buvo sudaryta sandoros sutartis, vietovė bei ąžuolas gavę Sandariškių vardą. Jis nulūžo 2013 m. rugpjūčio mėn. pradžioje. Ant sutrupėjusios kamieno dalies liko tik viena šaka.

Ramanavo ąžuolas – tikslus jo amžius nėra žinomas. Manoma, kad šis galiūnas auga ant Prūskapio. Apie jį pasakoja padavimas: „Dar tuo metu, kai čia tebestūksojo giria, buvo apsistoję kryžiuočiai. Juos užpuolė lietuviai ir visus nugalabijo. Nukautus kryžiuočius suguldė į krūvą ir apipylė žemėmis, kadangi buvo pelkėta vieta, nebuvo įmanoma iškasti duobę. Taip atsiradusi kalvelė, ant jos išaugo ąžuolas.“

Šaravų ąžuolas (Kėdainių r., Šaravų miškas) – 1960 m. paskelbtas saugomu. Šis labai įspūdingas ąžuolas turėjęs dvi viršūnes. 1981 m. vieną iš jų nulaužė audra. 2010 m. ąžuolas nudžiūvo.

Rozalimo ąžuolas (Rozalimas, Pakruojo r.) – botaninis Lietuvos gamtos paveldo objektas nuo 1999 m. Aukštis – 25 m, kamienas – daugiau kaip 5,75 m apimties.

Mingėlos ąžuolas (Vieštovėnų k., Plungės r.) – manoma, kad jam gali būti 600-700 metų. Botaninis gamtos paminklas, vienas iš kelių išskirtinių ąžuolų Lietuvoje, turintis daugiau kaip 7 m apimties kamieną. Vadinamas Mingėlos ąžuolu, nes šalia tebegyvena žmonės tokia pavarde. Jų penkios kartos rūpinasi šiuo medžiu.

Adamavo ąžuolas (Adamavo k., Švenčionių r.) – skaičiuoja šeštąjį šimtmetį. Respublikinės reikšmės gamtos paveldo objektas. Aukštis – 26,5 m, kamieno apimtis – 6,65 m.

Aplinkos ministerijos Ryšių su visuomene skyrius