Lietuva jungiasi į kovą su akmens anglies tarša
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pateikė Lietuvos paraišką stoti į Akmens anglies atsisakymo aljansą. Prisijungdamos prie aljanso šalys pasirašo deklaraciją, kurios tikslas – apjungti valstybės institucijas, verslo ir nevyriausybines organizacijas veikti išvien ir atsisakyti akmens anglių deginimo, taip spartinant švaresnių energijos šaltinių naudojimą ir apsaugant klimatą.
„Lietuva supranta užteršto oro poveikį žmogaus sveikatai ir klimato kaitai, todėl sveikiname Kanadą ir Didžiąją Britaniją su tokio aljanso iniciatyva, – sako K. Navickas. – Siekdami narystės aljanse mes įsipareigojame mažinti akmens anglių naudojimą šalies energetikos ir pramonės sektoriuose, namų ūkiuose“.
Akmens anglies atsisakymo aljanso pagrindas padėtas 2017 m. lapkritį JT Klimato kaitos konferencijos Bonoje, Vokietijoje, metu dvidešimčiai valstybių pasirašius deklaraciją, įpareigojančią mažinti anglies naudojimą tvariu, ekonomiškai įtraukiu būdu ir bendradarbiaujant su darbuotojais bei bendruomenėmis. Aljansas tikisi iki Šalių konferencijos (COP24), vyksiančios šių metų gruodį Katovicuose, Lenkijoje, vienyti 50 valstybių.
Šiuo metu anglimi kūrenamose elektrinėse pagaminama beveik 40 proc. pasaulio elektros energijos, todėl ši uoliena yra didžiausia klimato kaitos kaltininkė. Neseniai atlikti tyrimai atskleidė, kad pasaulyje daugiau kaip 800.000 žmonių kasmet miršta dėl šio ištekliaus deginimo metu išskiriamos taršos, taip pat patiriama didžiulė ekonominė žala. Valstybės, sumažinusios naudojamos anglies kiekį, jau stebi žymias teigiamas permainas aplinkosaugos, ekonomikos, visuomenės sveikatos srityse.
Lietuvoje akmens anglimi kūrenamų didelių elektrinių nors ir nėra, tačiau anglis vis dar naudojama pramonėje klinkerio gamybai ir šilumos gamybai namų ūkiuose. 2016 m. bendrasis anglies suvartojimas Lietuvoje buvo 6 198 TJ (teradžaulių). Iš jų tik 83 TJ buvo transformuota katilinėse šilumai pagaminti, likusi didžioji dalis sunaudota pramonėje, perpus mažiau sunaudota namų ūkiuose ir paslaugų sektoriuje. Palyginimui – 2016 m. gamtinių dujų bendrasis suvartojimas buvo 77 104 TJ, malkų ir medienos atliekų – 50 266 TJ.
Atsisakydamos akmens anglies naudojimo valstybės gali pasiekti svarbiausią klimato kaitos švelninimo tikslą – išlaikyti pasaulio temperatūros augimą gerokai mažesniame nei 2°C lygyje. Šis tikslas įtvirtintas Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos, kurio šalis yra ir Lietuva. Akmens anglies naudojimo atsisakymas ar reikšmingas sumažinimas taip pat prisidės prie aplinkos oro kokybės gerinimo.
