Po girnomis gyvenęs namų dievas
Net ir pradinukai žino, kad girnos – įrenginys grūdams malti, jas sudaro du akmenys, tarp kurių patekę grūdai trinami, kol virsta miltais duonai kasdieninei. Šiais laikais kaimo turizmo ir privačias tautiečių sodybas puošiančios malūnų girnos primena apie mūsų žemdirbiško krašto žmonių buitį. Jos tampa puošniu aplinkos akcentu, išsaugojančiu šimtmečio senumo istorijas. Lietuvių mitologijoje Pagirnis – namų dievas, po girnomis jam buvo skirta buveinė, aptverta medine tvorele.
Jeigu jūsų sodyba yra etnografinio ar kaimiško stiliaus – sodyboje įkomponuokite vieną didelę ar keletą mažesnių girnų kaip puošybos elementus ir želdynų akcentus. Šie daiktai turi ne tik dekoratyvinę, bet ir mokslinę, kultūrinę, išliekamąją vertę. Svarbu juos skoningai išdėstyti ir sudaryti aplink pasodintiems augalams tinkamas sąlygas, kad jie augtų vešlūs ir gražūs.
Naudoti girnas kaip dekoratyvinius elementus galima labai įvairiai. Mažesnes tinka suguldyti vejoje kaip takelį, sustatyti šalia gėlyno kaip tvorelę, padaryti laiptelių ar trobos prieangio pakopą arba pakopas. Didelės girnos gali atstoti pavienes skulptūras. Ypač gražiai jos atrodo pusiau pavėsyje, apžėlusios kerpėmis ir samanomis, tarp paparčių, bergenijų, melsvių ir kitų augalų apsuptyje. Nuostabiai atrodo iš didesnių girnų padaryti įvairūs vandens fontanai, šulinukai. Jos gali būti ir tvoros, vartelių detalės, ir laikui nepavaldūs lauko stalai, kėdės, tiesa, gana vėsūs.
Indrė Vozgirdaitė
