NOLINA - Nolina (Nolina recurvata, syn. Beaucarnea recurvata)

Nolina kilusi iš Meksikos. Savo tėvynėje ji – išsišakojęs 10 m aukščio krūmas, pasipuošęs nusvirusiais 1 m ir ilgesniais pilkai žaliais lapais. Stiebas apačioje labai sustorėjęs, į viršų siaurėja, gali šakotis, viršūnėje auga kuokštai siaurų ilgų lapų. Jauni augalai, kol jų stiebas trumputis, primena svogūną su lapų kuokštu.

Kambaryje auga lėtai, kiekvienas augalėlis savitai, todėl rasti ir išauginti du vienodus ne visada pavyksta. Apatiniai lapai nuo viršūnėlės džiūsta, krenta, o iš viršūnės auga nauji. Taip formuojasi stiebas.

Priežiūra

Mėgsta šviesią vietą – tada lapai ne taip ištįsta. Prietemą, pusšešėlį pakenčia, bet tamsiuose kambariuose augti negali. Storas stiebas kaupia vandenį. Vasarą laistykite saikingai, žiemą – labai mažai, ypač jei žiemoja vėsioje patalpoje.

Kadangi namų sąlygos labai skiriasi nuo natūralių, nolina nežydi ir sėklų nesubrandina. Vasarą ją galite išnešti į lauką. Tik laikykite šviesioje pastogėje, kur neužlyja lietus, nes vandens perteklius šiam sausringų sričių augalui labai pavojingas. Žiemoti gali kambario temperatūros arba vėsesnėje patalpoje, kur šiluma nenukrenta žemiau 10 C. Tręšti reikia saikingai, nuo gegužės iki spalio, kartą per mėnesį.

Persodinama kas 2-3 metai. Dauginama sėklomis arba šoniniais ūgliais, kurie įsišaknija labai sunkiai.