Bereinutis japoninis - Pieris japonica
Japoninis bereinutis savaime paplitęs Japonijoje, Shikoku, Kyushu ir Honshu salose. Auga ir šios šalies pagrindinės žemės pietinėje dalyje bei Yakushima saloje, kur natūraliose augimvietėse yra labai kompaktiškas, tačiau visuomeninės paskirties želdynuose ir sodybose išsidraiko. Lietuvoje retokas, tipinė rūšis dažnesnė nei veislės. Visos augalo dalys yra nuodingos.
Krūmas kerotas, iki 2 m aukščio, tėvynėje kartais auga iki 4 m aukščio medeliu arba iki 3 m aukščio krūmu. Ūgliai rausvai rusvi, pliki. Šakučių žievė ruda, išilgai sueižėjusi. Lapai elipsiški, 3–8 cm ilgio, tvirti, odiški, žvilgantys, tankūs šakučių viršūnėse. Jauni lapai raudoni su bronziniu atspalviu, vėliau žalia viršutine ir šviesesne apatine puse, pliki. Kraštai negiliai karbuoti. Žiedai 6–8 mm ilgio, balti, kvapūs, panašūs į pakalnučių, bet puošnesni, rudomis su raudonu atspalviu taurelėmis. Žiedynai – 6–12 cm ilgio viršūninės kekės su daugybe svyrančių žiedų. Žydi balandžio–gegužės mėnesiais. Žiemojantys žiediniai pumpurai raudoni. Vaisiai – dėžutės.
Gerai auga rūgščiame, puveningame, durpingame, drėgname, net šlapiame, bet laidžiame dirvožemyje. Pakantus nedidelei unksmei. Iš dalies pridengtas medžių lajų, šis augalas mažiau nukenčia nuo šalčio (ištveria iki –20º C). Nebijo užteršto miestų oro. Dauginamas sėklomis ir žaliais auginiais. Auga lėtai.
Tinka auginti pavieniui, nedidelėmis grupėmis ir drauge su rododendrais.
