Kiškiapapartis geltonasis - Phlebodium aureum

Kiškiapaparčiai (Phlebodium) – vos kelias rūšis jungianti gentis, artima šertvėms (Polypodium). Vienu metu kiškiapaparčiai ir buvo įtraukti į šertvių gentį. Geltonasis kiškiapapartis (Ph. aureum) plačiai naudijamas centrinės amerikos tautų liaudies medicinoje.

Geltonasis kiškiapapartis paplitęs Centrinės ir Pietų Amerikos atogrąžų ir paatogrąžių zonose. Savo tėvynėje dažnai auga kaip epifitas. Kartais vadinamas sabalpalmių paparčiu (cabbage palm fern), nes dažnai aptinkamas šių palmių lajose tarp lapų.

Kodėl šis kiškiapapartis – geltonasis? Tiksliau turėtų būti auksinis (pagal žodį aureum). Auksiškai geltona, rusva spalva būdinga šio paparčio šakniastiebiams ir gausiai jį dengiantiems plaukeliams. Taip pat ryškiai geltoni yra apatinėje lapų pusėje išsidėstę sporangių telkiniai.

Šiuos paparčius, kaip ir daugelį epifitinių atogrąžų augalų, auginame kaip kambarinius vazoninius. Galima statyti ant lentynų, stalelių, mažesnius vazonus tinka pakabinti. Jei sąlygos bus tinkamos, kiškiapaprtis augs greitai ir suvešėjęs gali užimti apie kvadratinį metrą ploto.

Kiškiapapartis mėgsta pastovią šilumą. Kambario temperatūra visus metus jam yra tinkamiausia, tik nemėgsta pernelyg vėsių patalpų. Žiemą patalpa neturi atvėsti žemiau 15 °C.

Šviesos neturi būti per daug ar per mažai. Gaudamas saikingai saulės spindulių rytą arba vėlokai vakare kiškiapapartis augs tik gražesnis. Šviesūs langai į šiaurę taip pat tinka. Nereikėtų paparčio laikyti karštuose pietų saulės spinduliuose – apdegs lapai. Per tamsioje vietoje lapai tampa blyškūs.