Rodžersijos - Rodgersia
Rodžersijos (Rodgersia) – uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos augalai iš Rytų Azijos. Gentyje – 6 rūšys.
Šie augalai mėgstami dėl stambių lapų, populiarūs ir sodybose, ir miestų želdynuose. Gėlynuose labiausiai paplitusios laukinių rūšių rodžersijos, nes hibridinės veislės vis dar negausios. Senokai Lietuvoje auginamos kaštonlapės rodžersijos (R. aesculifolia). Kiek rečiau sutinkamos plunksnalapės (R. pinnata), šeivamedinės (R. sambucifolia), korėjinės (R. podophylla) rodžersijos ir skydinė rodžersija (R. tabularis) su plačiais apvaliais lapais. Pastaroji dabar laikoma kitos genties augalu – Astilboides tabularis. Visos rodžersijos yra stambūs, iki metro aukščio, augalai. Jų lapai dideli, sudėtiniai arba skiautėti, tamsiai žali. Išvesta veislių ir bronziniais bei rausvai rudais lapais. Žiedai smulkūs, sutelkti į dideles kekes, dažniausiai kreminiai, kai kurių veislių – įvairių atspalvių rožiniai.
Rodžersijos sodinamos pavieniui arba nedidelėmis grupėmis šešėlingose vietose, vejose arba prie baseinų. Geriausiai auga daliniame, nors gali augti ir visiškame pavėsyje. Jei netrūksta drėgmės, gali augti ir visiškai atviroje vietoje. Mėgsta drėgną, sunkoką, turinčią daug humuso dirvą. Kadangi suželia nemaži kerai, sodinant reikėtų palikti tarp jų iki 50 cm atstumus. Nors rodžersijos atsparios šalčiams, rekomenduojama kas kelerius metus kerus pamulčiuoti durpėmis arba kompostu, nes augdami šakniastiebiai su pumpurais iškyla į paviršių, tad šaltesnėmis žiemomis gali nukentėti. Neatnaujintos rodžersijos vienoje vietoje gali augti iki 10 metų. Dauginti galima sėklomis, tačiau sėjinukai vystosi lėtai ir suželia tik ketvirtais penktais metais, todėl rodžersijos šiuo būdu dauginamos retai. Dažniausiai jos dauginamos dalijant kerus anksti pavasarį iki sprogstant lapams.
