10 dažniausių tręšimo klaidų
Dirbdami bet kokį darbą neišvengiame klaidų. Juk visi esame žmonės. Sodininkaudami ir daržininkaudami taip pat jų darome. Tinkamas augalų auginimas ir tręšimas – nelengvos užduotys, ypač naujokams. Šįkart pasimokykime nedaryti dažniausių tręšimo klaidų.
- Tręšimas „iš akies“
Jei neištyrėte savo sodo žemės, tikriausiai nelabai žinote, kokių maisto medžiagų joje gausu, o kokių trūksta. Jei tręšime „iš akies“, norėdami gero padarysime nemažai blogo. Kartais augalai patys mums signalizuoja apie tam tikrų medžiagų trūkumą. Ant lapų atsiranda chlorozės židinių, dėmelių, lapai nusispalvina kita spalva. Tačiau apytikslis tręšimas gali virsti pertręšimu. Pertekliniai trąšų kiekiai kenksmingi ne tik augalams (pavyzdžiui, jei dirvoje padaugės druskų, jie nustos augti), bet ir mums, valgytojams. Perteklinės maisto medžiagos koncentruojasi ląstelėse. Ypač pavojingi nitratai, kurie pasižymi kancerogeninėmis savybėmis.
- Per vėlus tręšimas azotinėmis trąšomis
Jei daugiamečiai augalai, ypač vaiskrūmiai ir vaismedžiai, azoto turtingomis trąšomis patręšiami per vėlai, žiemą gali iššalti. Jie artėjant rudeniui vis dar vartoja azotą ir auga, nesiruošia šaltajam periodu. Kai azoto dirvoje daug, vis dar didėja biomasė. Daugiamečių augalų rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį azotinėmis trąšomis tręšti jau negalima, per vėlu. Paskutinis saugus laikotarpis – liepos pabaiga. Rudeniniam tręšimui vertėtų naudoti mažai azoto turinčias ar jo visai neturinčias specialias trąšas.
- Tręšimas pasibaigusio galiojimo trąšomis
Kas nutiks, jei augalus patręšime užsigulėjusiomis, pamirštomis trąšomis? Jos bus neveiksmingos. Galiojimo laikui pasibaigus pakinta trąšų sudėtis. Kai kurios cheminės medžiagos gali išgaruoti, veikiant drėgmei pakinta jų savybės. Senos, skystos trąšos pasidaro drumzlinos, susidaro nuosėdos, pasikeičia cheminė sudėtis. Jas naudoti draudžiama.
- Tręšimas tik mineralinėmis trąšomis
Sodo, daržo ir gėlyno augalų negalima tręšti vien mineralinėmis trąšomis. Taip darydami pakeisime dirvos cheminę sudėtį (pakis medžiagų kiekis, suprastės absorbcinės savybės), pablogės jos fizinė ir biologinė būklė (suprastės oro ir vandens cirkuliacija, gyvenimo sąlygos naudingiesiems mikroorganizmams, sumažės temperatūra).
Visuomet tikimės kokybiško derliaus. Jo negausime, jei nesirūpinsime dirvos derlingumu. Dėl to negalime apsieiti be organinių trąšų. Kuo dažniau jų įterpsime į dirvą, tuo geriau augs augalai. Sėkime sideratus, tręškime ir kompostu.
- Tręšimas per lapus
Tręšiant per lapus augalai greitai aprūpinami trūkstamomis maisto medžiagomis. Tai darykime, jei jie auga netinkamo rūgštingumo dirvoje arba šaknys negauna tam tikrų cheminių elementų. Svarbu griežtai laikytis ant pakuotės pateikiamų nurodymų, tręšimo normų ir rekomenduojamos koncentracijos (paprastai 0,1–0,5 proc.). Juk dažniausiai to nepaisome ir tręšiame taip, kaip išeina. Persistengę nudeginsime lapus. Augalai ims džiūti, žus nupurkšti lapų audiniai. Visada tręšiama debesuotu oru arba vakare.
- Bevertis dirvos kalkinimas
Jei augalams reikia kalcio, tačiau neatlikome cheminio dirvos tyrimo, kalkindami juos nuskriausime. Pirmiausia turime žinoti jos rūgštingumą (pH). Ne mažiau svarbūs ir augalų poreikiai. Pavyzdžiui, dauguma sodo ir daržo gyventojų auga lengvai rūgščioje ar neutralios reakcijos dirvoje (pH 6,0–7,4). Kai kuriems tinka tik rūgštus arba tik šarminis dirvožemis. Kartais kalkinimas ir visai nereikalingas. Per daug pakalkinus, atstatyti buvusią dirvos cheminę sudėtį būna sunku. Joje blogai dauginasi naudingi mikroorganizmai, fosforas sunkiai pasisavinamas, mažėja kitų svarbių mikroelementų: magnio, geležies, mangano, vario, cinko, boro.
- Besaikis laistymas
Laistyti sumaniai sunku. Vegetacijos pradžioje augalams reikia nedaug vandens, kitaip suprastėja šaknų sistemos vystymasis. Daugiausia būtina laistyti dygstančius ir derlių duosiančius augalus. Tačiau net ir šiuo atveju negalima persistengti. Vanduo iš dirvos išstumia orą ir šaknims pradeda jo trūkti, todėl ima pulti puvinius sukeliantys grybai ir augalai žūva.
- Neprisitaikę prie klimato
Rinkdamiesi ir pirkdami augalus pasidomėkime jų poreikiais. Tik prie mūsų klimato sąlygų prisitaikantieji augs, žydės ir derės taip, kaip mes tikimės. Kad ir kaip tręštume iš kitų klimato juostų pas mus patenkančius augalus, jie blogai vystysis visai ne dėl trąšų stokos ar pertekliaus, bet dėl nepalankaus klimato: perteklinės drėgmės, vėsos, kaitros, šalnų ir kt.
- Augalinių atliekų deginimas
Bet kuris sodas, daržas – tai organinių medžiagų lobynas. Negalima jų be reikalo naikinti, ypač deginti. Sezono pabaigoje susikaupiančias liekanas būtina kompostuoti arba jomis mulčiuoti augalus.
- Nežinomos trąšos
Paprastai pigesnės būna tos trąšos, apie kurias mes nieko nežinome, kurias matome pirmą kartą. Visos jos turi kelti abejonių. Būtina žinoti kilmę, sudėtį. Nežinomose ir pigiose organinėse trąšose gali būti kenksmingų medžiagų, patogeninių organizmų, ligas sukeliančio užkrato, sunkiųjų metalų, augimą stabdančių medžiagų ar net piktžolių sėklų. Džiūgaudami gavę nežinomos priemonės į savo sodo dirvą įterpsime pavojingų medžiagų. Geriausia pirkti ir tręšti savo augalus žinomų, patikimų įmonių gaminamomis trąšomis, įsigytomis specializuotose parduotuvėse, kur jos tinkamai sandėliuojamos.
Pixabay nuotr.
