10 klaidų įrengiant veją

1. Prastas drenažas. Vidutinio sunkumo ir sunkiose dirvose po derlinguoju sluoksniu turėtų būti 10–15 cm žvyro arba smėlio sluoksnis. Jei dirva dažnai užmirksta, reikia įrengti sudėtingesnę drenažo sistemą, naudojant plastikinius ar degto molio vamzdžius.
2. Prastai išlyginta ir sukritusi dirva. Joje atsiranda duobių. Veją sunkiau pjauti. Po žiemos įdubose kaupiasi vanduo, pašalus susidaro ledas, po kuriuo žolė šunta, dūsta ir žūsta.
Negalima sėti žolės į purią žemę. Ją suvoluokite, kad vaikštant pėdos įsispaustų vos 0,5 cm. Prieš sėją dirvą negiliai suakėkite.
3. Pernelyg plonas derlingos žemės sluoksnis. Jei jis mažesnis nei 15 cm, reikia paskleisti durpių ar komposto. Pataupius neišsivysto stipri šaknų sistema, todėl augalai prasčiau maitinasi, blogiau auga ir žiemoja.
4. Per didelis dirvos rūgštingumas. Pasidomėkite, koks yra dirvos pH. Esant per dideliam rūgštingumui kai kurios žolės auga nenoriai. Pabarstykite kreidos, kalkių arba dolomitmilčių.
5. Netinkami vejų žolių mišiniai. Prieš pirkdami sėklas atkreipkite dėmesį į dirvos tipą (trąši, humusinga, priemolis, priesmėlis), vejos paskirtį (dekoratyvi, atspari mindžiojimui, sportinė), vietą (saulėta, pavėsis).
6. Nelygiai išbertos sėklos. Kad to išvengtumėte, sėklas sumaišykite su smėliu ir trąšų granulėmis. Jas padalinkite į dvi dalis. Vienas berkite išilgai, kitas skersai. Idealu, jei galite naudoti sėjamąją mašiną. Sėklas užpilkite 0,5–1 cm storio durpių sluoksniu ir suvoluokite –mažiau jų išpustys vėjas, sules paukščiai ir išplaus lietus. Po dygstančią žolę neleiskite bėgioti vaikams, šunims ir patys nemindžiokite!
7. Neatsižvelgiama į rekomenduojamas sėklų normas. 1 m2 jų reikia nuo 30 iki 50 g. Tai priklauso nuo mišinio sudėties – perskaitykite informaciją ant pakuotės! Išbėrus per daug sėklų, daigams nepakanka maisto medžiagų, jie būna paliegę. Jei pernelyg taupoma, atsiranda tuščių plotų, kuriuos užkariauja piktžolės.
8. Netolygiai laistoma dygstant sėkloms ir vėliau. Svarbu, kad dirva gautų pakankamai drėgmės. Negalima jos perdžiovinti ar lieti stipria vandens srove, nes žolė sužels nevienodai, o tuščiuose plotuose suvešės piktžolės. Jei po sėjos užeis smarki liūtis, tikėtina, kad sėklos „suplauks“ į krūvas ir sudygs netolygiai. Tokiu atveju sėti reikės pakartotinai.
9. Dygstančias vejos žoles stelbia piktžolės. Prieš sėją dirva gerai sukasama ir išakėjama, išrenkamos daugiamečių piktžolių šaknys. Tačiau net ir kruopščiai paruošus plotą, dygstant žolėms, neišvengiamai pasirodo vienmetės piktžolės. Juk jų sėklų tikrai yra derlingame žemės sluoksnyje.
Vienas iš kovos būdų – ravėjimas. Tai daug laiko ir kantrybės reikalaujantis darbas. Kitas būdas patrauklesnis. Veją reikia pjauti, kad piktžolės nespėtų subrandinti sėklų. Pirmą kartą –kai piktžolės paauga 10 cm. Jaunos žolės negalima palikti trumpos (turėtų būti 7–8 cm aukščio), kitaip nesutvirtės. Antrą kartą pjaunama 1 cm žemiau, kai ji ir piktžolės vėl užauga iki 10 cm aukščio. Vėliau žolė kaskart paliekama 1 cm žemesnė, kol tampa 4 cm aukščio (pirmaisiais metais žemiau nepjaukite). Laiku atliekant šį darbą, sumažėja piktžolių, bet visiškai nuo jų išsigelbėti nepavyksta. Tai padaryti pajėgūs tik herbicidai. Apie jų naudojimą skaitykite straipsnyje „SOS! Vejoje – piktžolės!“
10. Nupjauta žolė paliekama ant vejos. Tai negerai pirmaisiais metais – gali subręsti nušienautų piktžolių sėklos. Be to, toks mulčias, ypač storesnis, gali prislopinti jaunų daigelių vystymąsi. Juk žolė turi sutvirtėti. Gerai, kai jai rinkti prie vejapjovės pritaisytas indas ar maišelis.
Patarimas! Veja atrodys patrauklesnė, jei atidžiai prižiūrėsite jos kraštus. Plotai sodybos gilumoje nutolsta nuo stebėtojo žvilgsnio ir susilieja su gyvatvorėmis, gėlynais, spygliuočių salelėmis. Daugiau dėmesio sutelkite į vejos kraštus reprezentacinėje sklypo dalyje, šalia takelių, aikštelių ar pakeltų terasų. Jie sutvirtinami trinkelėmis, akmenukais, įstrižomis plytomis. Veja atrodo dailiau net ir tada, kai kraštai nukirpti tvarkingai, lygiai, žolė auga šiek tiek aukščiau skaldele išpilto takelio.