• rugsėjo 19 d., Sekmadienis

5 siauralapiai varpiniai žolynai sausam pavėsiui

Kurie siauralapiai varpiniai žolynai auga sausokame pavėsingame sode nereikalaudami beveik jokios priežiūros? Subtilūs linijiški lapai nuostabiai dera su kitais prie tokių sąlygų prisitaikiusiais augalais: epimedžiais (Epimedium), valdšteinijomis (Waldsteinia), rasakilomis (Alchemilla), telimomis (Tellima), paparčiais.

 

 

 

 

Snieginis kiškiagrikis (Luzula nivea). Visžalis, apie 20 cm aukščio, auga kupstu. Žiedynai apie 60 cm ilgio. Per žydėjimą, apie birželio vidurį, sunku patikėti, kad jis yra siauralapis varpinis žolynas, pasipuošiantis neišraiškingais žiedais. Žiedynų šluotelės baltos, panašios į gumbinio česnako (Allium tuberosum). Palikus jas per žiemą, gali neįkyriai pasisėti. Tiesa, per vasaros sausrą greičiau apdžiūsta augalų su nokstančiomis sėklomis pamatiniai lapai. Taigi tenka rinktis, ar tankūs kupstai, ar dekoratyvios šluotelės žiemą. Derlingoje ir saikingai drėgnoje dirvoje šis kiškiagrikis įspūdingas ir puikiai nušviečia pavėsingą sodą. Truputį prasčiau jis atrodo sausame pavėsyje. Augalas puikiai jaučiasi ir saulėkaitoje, tik baltos šluotelės nuruduoja greičiau.

Miškinis kiškiagrikis (Luzula sylvatica) – dar vienas augalas pomedžiams apželdinti. Visžalis, blizgančiais odiškais lapais, apie 30 cm aukščio, 70 cm ilgio žiedynais. Jis želia lėtai besiplečiančiais kupstais, suaugančiais į kilimą.

Gysločialapė viksva (C. plantaginea). Visžalė, kilusi iš Šiaurės Amerikos rytinės pakrantės drėgnųjų miškų. Želia kupstais, kurie lėtai plinta trumpais šakniastiebiais sausoje vietoje, o derlingesnėje dirvoje gana sparčiai suauga į ištisinį kilimą. Pasisėja retai. Augalas lengvai dauginamas kero dalimis. Lapai salotiniai, iki 3 cm pločio, su išilginėmis gyslomis, atrodo kaip klostyti, sunkios tekstūros. Gysločialapės viksvos gražiai kontrastuoja su panašiomis sąlygomis augančiais ažūriniais paparčiais. Saulėje jos pagelsta ir žiemą labiau nukenčia nuo fiziologinės sausros. Augalai labai pakantūs drėgmės kiekio svyravimui – išgyvena ir užpiltomis šaknimis, ir per sausrą. Jie tinka vazoninėms kompozicijoms, tik tokiu atveju neišgyvena šaltesnėmis žiemomis.

Žvilgioji viksva (C. morrowii). Visžalė, kilusi iš Japonijos salų. Vakarų Europos šalyse auginama nuo 1800 metų. Rūšis turi daug varietetų ir dar daugiau veislių. Populiariosios ‘Ice Dance’ ir ‘Variegata’ želia kupstais, nors yra formų ilgesniais šakniastiebiais, kurios gana agresyviai plinta, bet tinka šlaitams sutvirtinti. Veislė ‘Silk Tassel’ turi labai siaurus lapus. Auginu ‘Variegata’, kurios lapai su neryškiais balkšvais pakraščiais. Kupstai labai išraiškingi, architektūriški, gal net aštroki. Labai dekoratyviai žvilgiosios viksvos atrodo vėlyvo besniegio rudens želdynuose, nes pavasarį ir vasaros pirmojoje pusėje, kol neišauga nauji ūgliai, būna truputį „aptriušusios“. Saulėje pagelsta, apdžiūva lapų kraštai, ir žiemą kerai labai nukenčia nuo fiziologinės sausros. Vešliausiai žvilgioji viksva auga derlingoje, drėgnoje dirvoje, daliniame pavėsyje, bet pakenčia ir skurdesnes, sausringesnes sąlygas. Ji dauginama kero dalimis, pasisėja retai.

Kupstinis eraičinas (Festuca scoparia, sin. F. gaultieri). Šis visžalis varpinis žolynas plonais adatiškais lapais tradiciškai laikomas akmenų sodo gyventoju, augančiu tamsiai žaliais „ežiukais“ ar ištisiniu kilimu. Jis puikiai veša ir sausame pavėsyje, tik kupstai būna puresni. Per 2–3 metus jie suauga į kilimą. Tik svarbu prieš sėją išrauti kitas varpines žoles, nes susidarius kilimui tai padaryti bus sunku. Geroji žinia – sausame ir nederlingame pavėsyje piktžolės irgi sunkiai auga.

Dauginti šį eraičiną lengva – nupešus per daug išsiplėtusios pievelės pakraštį, galima pasodinti lapų pluoštelius be matomų šaknų, tik dalį šakniastiebių. Jie puikiai suželia. Visus šiuos metus žalios pievelės nereikia šienauti, nebent nuskinti smilgas. Pavėsyje jų išauga nedaug. Vienintelis trūkumus – pievelė dygi, ant jos nesinori prigulti.

Sausame pavėsyje galima bandyti auginti viksvą ‘The Beatles’ (vienuose šaltiniuose vadinamą C. digitata x C. ornithopoda, kituose – C. caryophyllea) ir melsvąją viksvą (C. flacca). Abi dauginasi šakniastiebiais besiplečiančiais kupstais. ‘The Beatles’ lapai žali, truputį lenkti, todėl kupstas, kaip sako pavadinimas, panašus į šukuoseną. Melsvoji viksva augimo būdu labai panaši į Carex ‘The Beatles’, tik augesnė (20–25 cm) ir pilkais lapais. Ji plinta trumpais šakniastiebiais, sudaro kilimą. Ši viksva gali augti užmirkusiomis šaknimis ir visai sausai. Augalas prisitaiko prie paviršinių medžių šaknų. Jis šakniastiebiais sutvirtina šlaitus, stabdo eroziją.


guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus

Šiandien

  • Rugsėjo 19, sekmadienis.
  • Saulė teka 06:59, leidžiasi 19:25.
  • Mėnulis teka 19:32, leidžiasi 04:21.
  • Mėnulis Žuvyse, pilnėjantis, II ketvirtis. Priešpilnis rugsėjo 13 d.
  • Arnulfas, Girvinas, Vilhelmina (Vilė), Vytė
  • Lapų diena. Palanki diena augalus laistyti, purkšti, sėti, sodinti, pikuoti lapines daržoves, pasodinti įsišaknijusius ūglius, veją. Grėbkite lapus, kraukite kompostą. Ypač gera diena ieškoti vandens, kasti, valyti šulinį. Negalima ravėti, genėti vaismedžių, krūmų, konservuoti, sandėliuoti daržovių.
  • Jei rudenį perkūnas griauna, tai žiemos nebus.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kokios gėlės Jūsų favoritės rudenį?

Įvykių kalendorius