Agrastų valktis: nuvilkime negražius uogakrūmių kailinius

Šilti kailiniai praverčia žiemą. Vis dėlto tie „kailiniai“, kuriuos apsivelka agrastų uogos, ir nešildo, ir bjauroja, paverčia jas nevalgomomis.

Jautriausios – senosios veislės

Ne itin malonią grybinę ligą – agrastų valktį (tamsiąją miltligę) sukelia agrastiniai valkčiagrybiai (Sphaerotheca mors-uvae). Nors dažniausiai jų „kailinius“ pastebime ant agrastų uogų, tačiau šie grybai puola ir juoduosius bei raudonuosius serbentus, t. y. augalus, priklausančius Ribes genčiai. Ypač daug žalos valkčiagrybiai padaro toms vaiskrūmių veislėms, kurios yra neatsparios (paprastai senesnėms). Jų veikla tokia pavojinga, kad labai pažeisti krūmai gali žūti po 2–3 metų.

Agrastiniai valkčiagrybiai ankstyvą pavasarį pradeda plisti aukšliasporėmis. Jos susidaro aukšliuose (askuose). Kiekviename aukšlyje yra po 8 aukšliaspores. Aukšliai formuojasi ant peržiemojusių pažeistų agrastų ar serbentų dalių. Pirminė infekcija būna neryški, nepastebima.

Antrinė infekcija prasideda pavasariui įsibėgėjus. Tuomet ant ūglių viršūnėse besiskleidžiančių lapelių ir jaunų ūglių atsiranda miltingų baltų apnašų, kurių pradžioje negausu, vėliau padaugėja. Esant stipriam pažeidimui, visi jauni ūgliai gali būti padengti gausiomis grybienos apnašomis su besiformuojančiais konidijakočiais. Vėliau grybiena pasiskirsto ir ant besiformuojančių uogų. Ant konidijakočių susidaro konidijos, per kurias patogeniniai grybai plinta toliau. Šiltas oras skatina ligą.

Artėjant vasaros viduriui, ant jaunų agrastų lapų, ūglių, uogų miltingos apnašos virsta balta voratinkliška grybiena. Sendama ji sutankėja, paruduoja, pasidaro panaši į veltinį. Sergantys lapai susisuka, sudžiūsta ir nekrenta, ūgliai deformuojasi ir žiemą nušąla. Sulėtėja pažeistų krūmų augimas, kitais metais gaunamas mažesnis derlius. Veltiniu aptrauktos uogos praranda prekinę išvaizdą, susmulkėja, sutrūkinėja ir pradeda pūti, dalis nukrenta, o kitos būna netinkamos valgyti.

Šiltesnio klimato sąlygomis šie patogeniniai grybai žiemoja pažeistuose agrastų pumpuruose, o vėsesniame klimate – nukritusiuose lapuose, uogose ir ant pažeistų ūglių.

Ligos priežastys ir kovos būdai

Patogeniniai grybai greitai užpuola azoto trąšomis pertręštus agrastus ir serbentus, tad nepersistenkite. Jaunam sodui rinkitės tik agrastiniam valkčiagrybiui atsparias veisles.

*Nesodinkite vaiskrūmių pavėsyje, per tankiai (tarp krūmų būtina palikti 1,5 m tarpus, tarp medelių – apie 1 m), ravėkite, šienaukite tarpueilius ir plotelius pokrūmiuose.

*Tinkamai tręškite.

*Neleiskite krūmams sutankėti, atlikite šviesinamąjį genėjimą. Ligos sukėlėjas mažiau puola tuos augalus, kurių šakelės yra gerai vėdinamos.

*Nesodinkite vaiskrūmių žemesnėse vietose, kur dažnai susidaro rūkas.

*Laistydami vandenį geriau pilkite po krūmais, tiesiai ant dirvos.

*Pastebėję pažeistus ūglius kuo greičiau išpjaukite.

*Stebėkite krūmų išvaizdą ir žiemą. Šio metų laiko pabaigoje ir ankstyvą pavasarį išpjaukite pažeistas šakeles ir sunaikinkite.

*Vasaros pabaigoje ir rudenį būtina surinkti nukritusius lapus ir uogas. Jų negalima mesti į komposto krūvą, o reikia užkasti atokiame sodybos kampelyje arba sudeginti.

*Jei infekcija nestipri, agrastus ir serbentus reikia purkšti dirvinių asiūklių antpilu. Gelbėja ir ekologiški preparatai „Mimox Zn“, „Altosan B/Zn“. Esant stipriam pažeidimui, jau tinka tik fungicidai. Agrastų ir serbentų apsaugai nuo valkties yra registruotas vienintelis individualaus naudojimo preparatas „Topas 100 EC“. Atidžiai perskaitykite visus nurodymus, pateikiamu ant pakuotės, pasiruoškite tinkamos koncentracijos tirpalo. Norime atkreipti dėmesį į tai, kad šio preparato karencijos laikotarpis (t. y. tam tikras dienų skaičius, kai preparatas būna nuodingas ir nepasišalina iš augalų) – 20 dienų. Jam nepasibaigus, vaisius valgyti draudžiama.

*Agrastiniam valkčiagrybiui neatsparias agrastų ir serbentų veisles iš tikrųjų tenka daug purkšti cheminiais preparatais, o tai tikrai nėra naudinga nei mūsų sveikatai, nei aplinkai. Jei sode auga „kailiniais“ pasipuošę uogakrūmiai, geriau juos iškaskite ir sunaikinkite, o vietoj jų pasisodinkite ligai atsparių veislių arba visiškai atsisakykite.