Ankstyviausi žalumynai – daugiamečiai česnakai

Daugiamečiai česnakai pakenčia šalčius, vienoje vietoje gali augti 6–7 metus, pirmieji pavasarį dovanoja žalumą, vitaminus ir viską, ko reikia mūsų organizmui. Laiškai vartojami kaip garnyras prie mėsos, žuvies, dedami į salotas ir kitus patiekalus, lenktagalvių česnakų – ir į raugiamus agurkus. Turint kelių rūšių daugiamečių česnakų, juos galima valgyti iki vėlyvo rudens.

 

Laiškiniai česnakai (Allium schoenoprasum) – vieni dekoratyviausių daugiamečių česnakų. Šie augalai mums dovanoja smulkius apvalius, tuščiavidurius, malonaus skonio laiškus ir gražius rausvai violetinius žiedus. Maistui laiškai vartojami iki žydėjimo. Nupjauti jie atželia per dvi savaites.

Tuščialaiškiai česnakai (A. fistulosum) dar vadinami žieminiais svogūnais. Tuščialaiškiai česnakai ropelių nesudaro, turi tik sustorėjusią požeminę stiebų dalį. Šie česnakai dekoratyvūs. Žydėti pradeda dvimečiai ar trimečiai. Jei nereikia sėklų, žiedai išskinami. Laiškus per vasarą galima pjauti mažiausiai tris kartus, paskutinį – kai susiformuoja žiedstiebiai.

Lenktagalviai česnakai (A. nutans) dažnai vadinami narcizalapiais. Jie ne tik naudingi, bet ir dekoratyvūs, gražiai atrodo gėlynuose. Švelnaus skonio ir aromato lentagalviai česnakai maistine verte neatsilieka nuo vasarinių ar kitų žieminių česnakų, o vitaminų kiekiu lenkia ropinius česnakus. Ypač jie gausūs geležies, todėl rekomenduojami valgyti sergant avitaminoze, mažakraujyste.

Meškiniai česnakai (A. ursinum) dar vadinami žalčio česnakais. Šie vaistiniai augalai, nuo seno vartojami liaudies medicinoje. Lietuvoje gan reti, įrašyti į saugotinų augalų sąrašą. Valgomi jauni lapai su lapkočiais. Juose maisto medžiagų ir vaistinių galių daugiausia. Juose gausu vitaminų A ir C, eterinio aliejaus, cukrų, gleivių, organinių rūgščių, įvairių mineralinių medžiagų, fitoncidų. Sibire šie augalai valgomi ne tik švieži, bet ir sūdomi, verdamos sriubos. Gerai saugo konservuotus produktus nuo gedimo. Šie česnakai liaudies medicinoje vartojami skorbutui, uždegimams, peršalimo ligoms gydyti, slopina kosulį, ausų uždegimą. Be to, jie gerina virškinamojo trakto veiklą, žadina apetitą. Tinka aterosklerozės, hipertenzijos profilaktikai, šalina iš organizmo sunkiuosius metalus ir šlakus.

Auginimo ypatumai

Česnakai geriausiai auga puveningame, mėšlu ir mineralinėmis trąšomis patręštame lengvame priemolyje ar priesmėlyje. Nemėgsta įmirkusios dirvos, o rūgščią būtina pakalkinti. Pietiniuose šlaituose laiškai pradeda augti anksčiau. Prieš sodinimą dirva patręšiama organinėmis trąšomis (5–6 kg/m2), superfosfatu (20–30 g/m2), kalio sulfatu (15–20 g/m2).

Česnakai dauginami sėklomis ir kerų dalimis. Lenktagalviai česnakai sėjami rugsėjo mėnesį 20–30 cm atstumais, paliekant 50–60 cm tarpueilius. Tarp laiškinų paliekami 40–50 cm tarpueiliai. Kereliai dalijami ir sodinami pavasarį (balandžio pabaigoje), vasarą (birželį ir liepą), rudenį (rugsėjo mėnesį). Jie greitai plečiasi. Dalyti reikia kas 4–6 metus.

Daugiaaukščius svogūnus geriausia dauginti oriniais svogūnėliais ir požeminėmis ropelėmis. Iš pastarųjų išauga tik vienmečiai augalai. Oriniai svogūnėliai neturi ramybės periodo. Į dirvą jie sodinami, kai tik subręsta ir iš dugnelių pasirodo smulkios šaknelės. Rugpjūtį ar rugsėjį svogūnėliai greitai išleidžia šaknis, laiškus ir gerai žiemoja. Sodinami 2–3 cm gylyje 10 cm atstumais, paliekant 60–70 cm pločio tarpueilius. Pavasarį tankesni augalai retinami.

Vegetacijos periodu augalai 2–3 kartus patręšiami kompleksinėmis trąšomis (200–250 g/m2).

Kerelius naudinga mulčiuoti durpėmis ar kompostu.

 

 

Pixabay nuotr.


guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Sekluva II

Šiandien

  • Kovo 29, penktadienis.
  • Saulė teka 06:58, leidžiasi 19:50.
  • Mėnulis teka , leidžiasi 06:51
  • Mėnulis Šaulyje 21:51, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis kovo 25 d.
  • Almantė, Bertoldas, Helmutas, Manvydas, Narcizas
  • Lietuvos įstojimo į NATO diena. Didysis penktadienis
  • Lapų diena tęsis iki vėlumos. Genėkite gyvatvores. Sodinkite, sėkite gūžines salotas, gūžinius kopūstus. Laistykite, purkškite, tręškite augalus. Rinkite ir džiovinkite vaistinius, prieskoninius augalus, dilgėles.
  • Jei noragai kovo mėnesį blizga, tai balandžio mėnesį rūdys.

Populiariausi straipsniai

darzoviuseklos

Sekite mus

SS
e-seklos

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius