Antroji daržovių ir prieskoninių augalų jaunystė II
Daugiamečių daržovių ir prieskoninių žolynų auginimas paprastas kaip dukart du ir labai patogus. Kartą pasėti, jie auga ir dovanoja derlių ilgai. Vis dėlto ir šie augalai pasensta. Ką ir kaip daryti, kad daugiametės daržovės ir prieskoniniai žolynai išgyventų antrąją jaunystę?
Rabarbarai
Toje pačioje vietoje rabarbarus rekomenduojama auginti ne ilgiau kaip 5–6 metus. Vėliau jie prastai auga, turi mažai lapų. Šios daržovės dauginamos rudenį šaknų kerų dalimis. Iškastas šaknų gniužulas perkertamas kastuvu ir paliekamas kelioms valandoms apdžiūti. Taip sumažinama infekcijos galimybė.
Kero dalys sodinamos taip, kad miegantys pumpurai atsidurtų 2–3 cm po žeme. Tarp jų paliekami 1×1 m arba 1,5×1,5 m atstumai. Rabarbarų neslėpkite tolimiausiame daržo kampelyje, nes išauga labai dideli ir puošniai atrodo gegužę, kai pražysta. Jei norite, kad šie augalai turėtų daugiau lapų, žiedynus nuskinkite, vos tik pradės formuotis.
Įdomu. Šaknų gniužulus apžiūrėkite ir perskirkite į 1–2 pumpurus turinčias dalis.
Žieminiai svogūnai
Vienoje vietoje žieminiai svogūnai gerai auga 3–4 metus. Baigiantis šiam laikotarpiui, motininiai kerai iškasami, padalinami į 4–8 dalis ir pasodinami naujoje vietoje. Šitaip dauginama vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje. Augalai sodinami 30×20 cm atstumais.
Jei nupjausite žieminių svogūnų laiškus, kai pasirodys žiedynai, jie greitai atžels.
Įdomu. Jei žieminių svogūnų dalis pasodinsite nedidelėmis grupelėmis (po 3–4), kitais metais susidarys gražūs kupsteliai.
Daugiaaukščiai svogūnai
Šie svogūnai yra auginami rečiau, tačiau iš tiesų verti dėmesio. Rudenį jie dauginami lizdais susiformuojančiais oriniais svogūnėliais. Kitų metų pavasarį jau žaliuoja laiškai, o vasarą subręsta specifinio skonio svogūnai, kurių dalį reikia palikti žemėje – sužels kitą pavasarį.
Atstumai tarp augalų turėtų būti 30×20 cm.
Įdomu. Daugiamečiai svogūnai yra labai išskirtinės išvaizdos.
Krienai
Krienai toje pačioje vietoje gerai auga 3–4 metus. Maistui vartojamos šaknys, o konservavimui – lapai, naikinantys virusus ir bakterijas. Šaknys ilgos, apie 30 cm. Kasant atskiriamos smulkesnės šoninės šaknelės ir į žemę pasodinamos įstrižai. Krienai sodinami eilėmis, tarp jų paliekant 60 cm tarpus.
Maistui labiausiai tinka jaunos sustorėjusios šaknys, kurios kasamos rudenį. Tai daryti galima ir pavasarį, norint pasigaminti tarkuotų krienų šv. Velykoms.
Įdomu. Labai dažnai krienai auga su bulvėmis. Jų šaknų galima prisikasti per bulviakasį. Žemės ūkio mašinos, važiuodamos per lauką padaro gerą darbą – susmulkina dirvoje likusius krienus, taip prisidėdami prie jų dauginimosi.
Pixabay nuotr.
