Aplinkos puoselėtojo užrašai
Kad ir koks būtų oras kovą – ar saulė šyptelėja, ar sniegas dar boluoja, bet jau vis tiek kvepia pavasariu. Ne veltui senovėje būtent nuo šio mėnesio pradėdavo skaičiuoti naujuosius metus, o ne nuo sausio kaip šiais laikais. Nors vardų kovas yra turėjęs visokių (morčius, karvelis, glušėkas ir kt.), bet dabar mes jį vadiname paukščio vardu.
Laukiame sparnuočių
Kovo 20-ąją arba 21-ąją minimas pavasario lygiadienis. Tai laikas, kai nakties ir dienos trukmė susivienodina. Ta proga švenčiama pasaulinė Žemės diena, kurios simboliu paprastai laikomi pargrįžtantys sparnuočiai. Jeigu norite jais pasirūpinti, iškelkite inkilus. Tik nežalokite medžių, nekalkite vinių tiesiai į kamienus arba neapvyniokite jų viela, kuri po kurio laiko įaugs į žievę. Geriausia inkilą prie jo pritaisytu kabliu pakabinti ant šakos.
O ar žinote, kad iki pavasario reikia išvalyti inkilo vidų? Ten kaupiasi senų lizdų likučiai ir veisiasi parazituojantys vabzdžiai. Tad jeigu to dar nepadarėte – suskubkite, kol inkile neapsigyveno paukšteliai.
Supelijo veja?
Žiemą ant vejos kaupiasi sniegas arba tirpstantis vanduo. Jei ji dar ir mindoma, tikrai nebus puošni, o tose vietose, kur buvo pramintas takas, ilgai arba visai nežels žolė. Tad kovą, vos tik paviršius kiek pradžius, atsargiai vėduokliniu grėbliu nugrėbstykite senus lapus (jeigu to nepadarėte rudenį). Lengvai ne tik surinksite apnašų likučius, bet ir sukedensite pernykščius žolės stiebelius, geriaus cirkuliuos oras, tad veja mažiau sirgs grybinėmis ligomis, ypač pavasarį apninkančiu snieginiu pelėsiu. Jeigu pelėsis ją pažeis smarkiai, vėliau reikės atsėti. Grėbti galite kelis kartus, tik svarbu, kad tuo metu paviršius būtų padžiūvęs, nemindykite šlapio. Balandžio mėnesį veją jau bus galima ir aeruoti.
Gamtos dovanos
Kovo pabaigoje pasirodo pirmieji žibuoklių, snieguolių, erančių, žalčialunkių, ankstyvųjų vilkdalgių žiedeliai, ir nors juos dar ne kartą užkloja sniegas, jie šalčių nebijo. Tokiu metu gamtoje galima rasti daug naudingų pirmųjų žalumynų: garšvų, žliūgių, dilgėlių, kiaulpienių ar kitų sveikuoliškų žolelių. Mūsų protėviams jie buvo pirmieji ir vieninteliai pavasario vitaminai, energijos šaltinis, tad kodėl tuo nepasinaudojus šiais laikais? Juk tai gamtos dovanos – sveikos, šalia ir dykai.
Neskubėkite nudengti
Neskubėkite atidengti žiemai nuo šalčio uždengtų augalų, nors kartais dienomis saulė visai smagiai pašildo. Kaip rodo daugiametė patirtis, visą pavasarį būna staigių atšalimų, tad jie gali nukentėti. Augalus galima po truputį nudenginėti kovo pabaigoje arba balandį, bet būtina atsižvelgti į prognozuojamas oro sąlygas ir tai daryti apniukusią dieną. Išdykėlė saulė kovo mėnesį dažnai pakenkia visžaliams: rododendrams, mahonijoms, buksmedžiams, raugerškiams ir kt. Kad spinduliai gali apdeginti lapus, lyg ir suprantama, bet dažnai ankstyvą pavasarį jie padaro ir nematomos žalos. Įšildyti lapai garina drėgmę, bet, jei žemė dar įšalusi, augalas neturi iš kur jos siurbti ir pradeda džiūti. Šią sausrą ypač gerai parodo rododendrai – pradeda suktis lapai (jie taip daro ir gindamiesi nuo šalčio). Ne kartą teko kovo mėnesį laistyti rododendrus, nors aplink bolavo sniegas.
